Praėjusio penktadienio drama prie Kedžių namo Garliavoje tapo dar viena juoda diena, kuri taip pat įsirėš į aštuonmetės atmintį ir sielą.
Aklai vykdanti Kėdainių teismo sprendimą, keliasdešimties ginkluotų policininkų atlydėta Kauno antstolė ne tik apmulkino Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas, neįspėjusi jų apie savo akciją.
Įstatymo vardu buvo dar kartą sužeista maža širdelė, kurios Lietuvoje jau nebegaila niekam. Nei šią mergaitę pagimdžiusiai motinai, nei žuvusio mažylės tėvo seseriai, nei seneliams, nei Garliavos miniai, nei nesuskaičiuojamai daugybei valstybės institucijų.
Nė vienai iš tų tarnybų išties nerūpi ar ir nerūpėjo tos mergaitės pasaulėlis, šviesi vaikystė, ramus miegas, ateitis. Valdininkai, teisėsaugininkai, teismai, antstoliai, policininkai tiesiog sergsti vieną iš kariaujančių pusių. Kurioje nebėra vietos mergaitei, liko tik suaugusiųjų tarpusavio ambicijos, pyktis, interesai, siekis įgelti vieni kitiems, keršyti.
Į tą Garliavos košę kartkartėmis savo prieskonių įmeta tai šalies prezidentė, tai rinkimų laukiantys politikai. Pasimėgauja prieš televizijos kameras, pašneka apie vaiko teises, konvencijas ir vėl dingsta šešėlyje. Palikę naują sumaišties dozę, palikę nuo pykčio, rietenų neapsaugotą mažylę.
O Klonio gatvėn Garliavoje vėl grįžo liaudies sargybiniai, šurmulys, įtampa, naktiniai budėjimai. Aštuonmetis vaikas vėl tapo suaugusiųjų įkaitu. Su baime, kad važinėjančią dviratuku mergaitę kas nors pagrobs. Arba formaliai ateis mama su trimis kaukėtais palydovais.
- Drąsiaus Kedžio dukrelė tapo dviejų kariaunų mūšio įkaite, jos vaikystės ramybė ir linksmybės seniai parduotos už motinos ir globėjos rietenas, kaukėtų pareigūnų, antstolių spektaklius, o praėjusį penktadienį - ir brutalią akciją, kokia neturėtų vykti bet kurio vaiko akivaizdoje. Jūsų Ekscelencija, ką suaugusieji privalėtų padaryti vien tam, kad ta mergaitė dar spėtų pajusti tikrąjį vaikystės skonį? - „Respublika“ klausė Kauno arkivyskupo metropolito Sigito TAMKEVIČIAUS.
- Nežinau aiškaus atsakymo. Kad ir kokį receptą duotum, arba viena, arba kita pusė vis tiek bus nelaimingos ir laikysis savo nuomonės. Aišku tik tai, kad mergaitė jau seniai traumuojama ir ji tikrai kenčia. Vaikui jau padaryta tokia didelė žala, kurią nežinau, ar psichologai sugebės kada nors atitaisyti.
Taip pat aišku, kad atsakingi asmenys savo laiku nepadarė visko, ką reikėjo padaryti saugant mažos mergaitės vaikystę.
Bažnyčios žmonės negali už nieką laikyti teismų sprendimų, tarsi minios balsas būtų aukščiausio teismo sprendimas. Antra vertus, žmonės turi teisę siekti, kad teisėtvarka ir teisėsauga dirbtų atsakingai ir efektyviai.
Aš matau ir kitą bėdą - šiandien visos Lietuvos dėmesys nukreiptas tik į Garliavos mergaitę. Tačiau panašių atvejų, kai nepilnamečiai yra išnaudojami ar net parduodami, yra ne vienetai, bet apie juos labai mažai kalbama.
- Teismas nusprendė, kad prie senelių namų pripratusi D.Kedžio dukra turėtų gyventi su kaukėtų pareigūnų saugoma motina, tad ar toks vaiko gyvenimas būtų normalus?
- Jeigu perspektyva mergaitei gyventi su pareigūnų saugoma motina neatrodo šviesi, ar galės ji sveikai bręsti nuolat girdėdama istorijas apie Lietuvą užvaldžiusius pedofilus? Šis klausimas tikriausiai neturi vienareikšmiško atsakymo.
Aš apskritai neįsivaizduoju šios mergaitės gyvenimo Lietuvoje. Ne išeitis mergaitę izoliuoti senelių namuose. Tačiau jei ji eis į mokyklą, sunku tikėtis išvengti paauglių patyčių.
Sunkiai įsivaizduoju, kad suaugusieji, kurie kariauja dėl Garliavos mergaitės, vieną dieną staiga pasikeistų, susėstų prie vieno stalo ir pasiaukotų viską daryti dėl vaiko laimės, ramybės ir ateities. Kartais, beje, peržengti savo ambicijas sunkiai sekasi net tikintiems žmonėms.
Tokios ambicijos, kokias matome Garliavoje, yra pats blogiausias dalykas, koks begali būti žmoguje. Įsitikinimas savo neginčijamu teisumu žmogų paverčia absoliučiu bejėgiu girdėti, ką sako kitas.
- Kuo galėtumėte prisidėti jūs, kad kraupi Garliavos drama pajudėtų iš mirties taško, mergaitei būtų suteikta galimybė vėl sugrįžti į vaikystę?
- Aš asmeniškai meldžiuosi už tuos visus žmones, kurie konfliktuoja ir siekia įrodyti tik savo tiesą. Meldžiuosi ir už mergaitę. Bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad šiai problemai išspręsti turbūt reikėtų stebuklo.
- Galbūt tas stebuklas slypi paprastume - mergaitės globėjai ir jos mamai reiktų ateiti kartu pas jus ar kurį kitą kunigą be apsaugos, advokatų, minios, televizijos kamerų?
- Deja, jau kuriama politinė partija, todėl net ir kunigo dalyvavimas šioje istorijoje darosi vis problemiškesnis. Kunigas ar vyskupas tik tuomet galėtų padėti, jei abi pusės būtų nusiteikusios laikytis krikščioniškų principų.
Aš jau seniai mąsčiau, kad reikėtų šiuo klausimu ką nors aiškaus garsiai pasakyti. Bet bijau ir nenoriu dar šliūkštelėti benzino į jau ir taip didelę ugnį. Net ir Dievas negali padėti, kai žmonės nežengia reikiamo žingsnelio.
- Ar didelį autoritetą Lietuvoje turinti Bažnyčia dėl Garliavos mergaitės tyli tik todėl, kad jaučiasi bejėgė tame kare be pabaigos?
- Taip, tikrai jaučiasi bejėgė. Galima ir reikia kalbėti, kai yra vilties, kad tai padės. Šioje istorijoje yra didelis pavojus, kad atsakingo dvasiškio pasisakymas tik dar labiau įkaitins ir taip komplikuotą padėtį. Kai kada tyli malda reikalingesnė už garsius žodžius. Kol abi pusės viena į kitą žvelgia kaip į priešus, tuomet reikia daug melstis, kad permainos prasidėtų žmonių širdyse.
- Ar jūsų laukiamas Garliavos stebuklas galėtų būti tiesiog mergaitę supančių žmonių ledinių širdžių atitirpimas?
- Stebuklas įmanomas tik tuomet, kai žmonės pradeda vadovautis meile, o ne puikybe ar piktumu.
Mes matome, kaip Izraelis konfliktuoja su palestiniečiais, - šis konfliktas, atrodo, užprogramuotas iki pasaulio pabaigos. Jis galėtų liautis tik tuomet, jei abiejų šalių neapykanta pasikeistų į meilę. Tačiau toks stebuklas yra įmanomas tik su Dievo pagalba. O be jo žmonės daug kur kuria ne gyvenimą, bet pragarą žemėje.
Mano didžiausias palinkėjimas visoms konfliktuojančioms pusėms - dažniau žvelgti į kryžių, ant kurio prikalta Meilė, kuri nieko nesmerkia, bet visų gailisi ir visiems viską atleidžia.
Garliavos skandalo kronika (2012 m. kovo 26 d.)
• Po praėjusį penktadienį Kedžių namuose Garliavoje įvykusio incidento, kai dėl antstolės veiksmų D.Kedžio dukrelė galėjo patirti ne tik dvasinių sukrėtimų, bet ir fizinių sužalojimų, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pradėjo nepasitikėjimo procedūrą teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.
„Manome, kad už tą neteisingumą ir netvarką valstybėje, su kuria šiandien susiduria vis didesnė visuomenės dalis, labiausiai atsakingas būtent teisingumo ministras. Dviprasmiškai vertintini teismų sprendimai ar sveiku protu nesuvokiami siekiai juos įgyvendinti - tai labai aiškiai iliustruoja pastarųjų dienų įvykiai Garliavoje. Tai tik vienas, labai konkretus atvejis, dėl kurio atsakomybę turėtų prisiimti būtent teisingumo ministras“, - sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis.
• O štai ministras R.Šimašius gina praėjusį penktadienį Garliavoje pagarsėjusią antstolę ir teigia, kad teismo sprendimas dėl D.Kedžio dukters perdavimo biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei nebuvo įvykdytas, o ir vaiko teisės nebuvo apgintos.
„Aš manau, yra ganėtinai akivaizdu, kad teismas nagrinėjo atvejį iš esmės ir gana detaliai, priėmė sprendimą, ir tas sprendimas nėra įgyvendintas. Kalbant apie vaiko teises, aš manau, kad vaiko teisės nėra apgintos“, - vakar teigė R.Šimašius.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pranešė, kad Lietuva pagaliau žengia pirmuosius žingsnius Europos Tarybos konvencijai dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos ratifikuoti.
Vakar Vyriausybės pasitarime buvo sutarta, kad iki gegužės mėnesio ministerijos pagal savo veiklos sritis pateiks priemonių ir veiksmų planą, pagal kurį jau būtų ruošiamasi ratifikavimui. Šis ratifikavimas reikštų ir vaikų seksualinio išnaudojimo nusikaltimų kriminalizavimą bei gerokai didesnes bausmes tai padariusiems iškrypėliams.
• Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų veiksmų vykdant teismo sprendimą perduoti mergaitę L.Stankūnaitei.
• Vakar Kauno rajono policijos komisariato Garliavos nuovadoje apklausta L.Stankūnaitė. Ji apkaltino N.Venckienės tėvą Vytautą Kedį, kad šis penktadienį per nepavykusią vaiko pagrobimo istoriją neva jai tyčia trenkęs alkūne į kairįjį paakį. Penktadienio vakarą per televizijas kalbėjusi L.Stankūnaitė iš tiesų atrodė esanti smarkiai traumuota, nors tądien fotoreporteriai užfiksavo, kad ant iš Kedžių namų išeinančios moters veido nesimato sužalojimų (žr. nuotr.).
Tačiau policija pagal jos pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo.
Vakar L.Stankūnaitė taip pat pranešė sulaukusi grasinimų nužudyti.
• Ir teismo sprendimą perduoti mergaitę motinai vykdyti turinti antstolė Sonata Vaicekauskienė sakosi sulaukusi grasinimų nužudyti. Ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir paprašė skirti apsaugą. Pareigūnai dėl grasinimų pradėjo ikiteisminį tyrimą.
• Vakar vaiko teisės apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė žurnalistams pareiškė, kad Neringai Venckienei reikėtų stabdyti mažametės globojimo teises, nes yra nevykdomi teismo reikalavimai. Globėja esą nevykdo savo pareigų, nes neparuošia mergaitės grąžinimui į šeimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą