Šalies kariuomenės ateitis - be šauktinių

Lietuvos karių dienai

Didžioji dalis NATO valstybių jau yra atsisakiusios šauktinių kariuomenės. Lengviau atsikvėpti gali ir Lietuvos jaunimas - mūsų šalyje taip pat jau ne vienerius metus ryžtingai einama prie profesionalios kariuomenės kūrimo.

Tiesa, politikų svarstytas įstatymo projektas trumpinti tarnybos laiką nuo dvylikos iki devynių mėnesių kol kas ir lieka tik projektu, tačiau šauktinių skaičius per artimiausius ketverius metus tikrai sumažės perpus.

Vizija - profesionalai

Šiuo metu profesionalią kariuomenę turi Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Portugalija, Kanada, Olandija, Belgija, Ispanija bei Liuksemburgas, o Čekija taip pat paskelbė nuo ateinančių metų šauktinių kariuomenės atsisakanti. Dar kelios NATO valstybės tai turėtų padaryti per kelerius ateinančius metus.

Šiandien švenčiamos Lietuvos karių dienos proga kalbintas Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovas Laimis Bratikas sako, jog šiemet šalyje atlikti karo tarnybą pakviesta 4 tūkst. jaunuolių, tačiau, šauktinių skaičiui kasmet mažėjant, 2008-aisiais kariuomenėje jų tarnaus tik 2 tūkst.

Šauktinių karių mažėjimą pajuto ir Klaipėdos regionas. Anot Klaipėdos karo prievolės centro karo prievolės skyriaus viršininkės Nijolės Mažulienės, tarnauti kasmet priimama dviem šimtais karių mažiau. Pačių klaipėdiečių, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, šiuo metu yra tik apie du šimtus.

Tačiau karo prievolės tarnybų atstovai tvirtina, jog toks karių skaičiaus mažėjimas tik iš dalies susijęs su NATO reikalavimais turėti nedidelę, mobilią, bet gerai ginkluotą ir parengtą kariuomenę.

"Planai pereiti prie profesionalios kariuomenės rengti jau gana seniai. Kariuomenė turi viziją - modernios, šiuolaikinės, profesionalios pajėgos. Šia kryptimi buvo dirbama dar tada, kai nebuvome Aljanso nariai", - tvirtino L. Bratikas.

Anot jo, dėl šauktinių kariuomenės panaikinimo pranašumų ir trūkumų diskutuojama gana daug, ir kiekviena valstybė turi savo požiūrį. Nors iki 2011-ųjų metų iš 26 NATO valstybių šauktinių kariuomenė gali likti tik keliose, tačiau esama šalių, kurios tokiomis pajėgomis yra patenkintos ir jų atsisakyti neketina.

"Pavyzdžiui, šauktinių turi Vokietija ir tuo, beje, jie labai patenkinti, o Didžioji Britanija džiaugiasi privalomosios tarnybos seniai atsisakę", - kalbėjo L. Bratikas.

Pasak N. Mažulienės, šį klausimą svarstyti yra politikų kompetencija, tačiau šauktinių rezervas vis dėlto reikalingas.

"Ne tiek dėl karo grėsmės, bet dėl galimybės juos mobilizuoti atsitikus kokiai nors nelaimei. Karo tarnybą atliekantys vyrai tam yra gerai paruošiami", - tikino N. Mažulienė.

Laikas netrumpės

Anot L. Bratiko, politikai jau seniai kelia klausimą dėl privalomosios karo tarnybos trukmės mažėjimo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą, pagal kurį tarnybos laikas sutrumpėtų nuo dvylikos iki devynių mėnesių. Tačiau, L. Bratiko teigimu, bent jau kol kas tarnybos laikas lieka toks pat.

"Politikai kelia šį klausimą, bet iš tiesų nėra taip, kad lietuviai - vieni iš ilgiausiai tarnaujančiųjų. Tiek pat trunka ir latvių privalomoji karinė tarnyba. Trumpinti tarnybos laiko nenorima ne šiaip sau - kariuomenės vadų bei karius ruošiančių specialistų nuomone, devyni mėnesiai yra per mažai. Jaunuoliai tarnauja tam, kad įgytų pakankamai žinių, daug išmoktų. Vien tik bazinis kursas trunka tris mėnesius, o paskui karys mokomas dirbti skyriuje, vėliau - kuopoje, o dar vėliau - kartu su batalionu. Viskas pagrįsta. Kariui juk reikia ir praktikos, kad, esant reikalui, jis tikrai būtų gerai parengtas", - tvirtino L. Bratikas.

Profesionalūs kariai savo pasirengimu karinėse misijose šauktinius lenkia, tačiau, anot L. Bratiko, lietuvių šauktiniai tikrai yra neprastai parengiami.

"Kai patys pirmieji būriai vyko į Iraką, tarp jų buvo ir devynis mėnesius atitarnavusių šauktinių. Jie pademonstravo, kad tokioms misijoms yra tikrai neblogai pasirengę", - sakė L. Bratikas.

Mažamokslių - nedaug

Karo prievolės administravimo tarnybos atstovas taip pat patikino, jog kalbos, kad tarnauti dažniausiai eina tik kelių klasių išsilavinimą įgiję jaunuoliai, jau seniai neatitinka tiesos. Didžiosios dalies karių išsilavinimas yra pakankamas siekti pasilikti profesionaliose pajėgose.

"Pats tuo įsitikinau - plaukiau su Karinių jūrų pajėgų kariais į tarptautines pratybas. Iš trisdešimties šauktinių ne mažiau kaip dešimt visiškai laisvai kalbėjo angliškai", - pasakojo L. Bratikas.

Tą patį patvirtino ir N. Mažulienė. Jos duomenimis, net 51 proc. šiuo metu Klaipėdos regione tarnaujančių karių turi vidurinį išsilavinimą, 42 - pagrindinį, o 3 proc. - aukštesnįjį. Tik trys procentai karių yra baigę devynias klases.

"Negalima sakyti, kad karo tarnyba atima iš jaunuolių metus, kuriuos jie galėtų skirti mokslui. Stengiamės šaukimus siųsti tik spalio mėnesį, kai stojimas į aukštąsias ir profesines mokyklas jau yra pasibaigęs. Visada deriname laiką. Be to, aukštąsias mokyklas baigę jaunuoliai turi galimybę šešis mėnesius lankyti būrio vadų kursus ir gauti atsargos leitenanto laipsnį. Pati tarnyba jiems tada trunka tik tris mėnesius, o dar tris jie praleidžia akademijoje", - sakė N. Mažulienė.

Anot L. Bratiko, kiekvienas šauktinis taip pat labai gerai žino, kad jam yra sudaryta galimybė tapti profesionaliu kariu. Pirmasis žingsnis yra vidurinis išsilavinimas, o antrasis - tiesiog žiūrima, kaip kariui sekasi tarnauti.

Beje, esama ir tokių atvejų, kai šauktiniai, atlikdami tarnybą, mokosi vidurinėje mokykloje.

"Tokie atvejai nėra dažni, tačiau tai parodo, kad ir kariuomenėje žmonės gali mokytis", - pabrėžė L. Bratikas.

Giedrė NORVILAITĖ