Santuokų mažėja, ištuokų - daugėja, gimstamumas ėmė mažėti

Santuokų mažėja, ištuokų - daugėja, gimstamumas ėmė mažėti

Septynerius metus kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009-2010 metais mažėjo. Pernai buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, tai 1,8 tūkst. porų mažiau negu 2009 m. Santuokų skaičius 1 000 gyventojų padidėjo nuo 4,5 2001 m. iki 7,2 2008 m., o 2009 m. sumažėjo iki 6,2 ir 2010 m. - iki 5,7.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pernai Neringos, Visagino, Vilniaus miesto, Pagėgių savivaldybėse 1000 gyventojų teko 8,8-7,3 santuokos, o Joniškio, Kupiškio, Anykščių ir Telšių rajonų savivaldybėse - 4,2-4,3. Pernai įregistruota 10 tūkst. ištuokų, tai 722 daugiau negu 2009 m. Pernai 100 santuokų teko 53 ištuokos (2009 m. - 45). Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus - 1 000 gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokos.

2010 m. 27 savivaldybėse ištuokų skaičius 1 000 gyventojų buvo didesnis negu šalies vidurkis (3). Daugiausia ištuokų 1000 gyventojų teko Visagino (4,6), Kupiškio rajono (4,4), Neringos (4), Druskininkų (3,9) ir Akmenės rajono (3,7) savivaldybėse, o mažiausiai - Trakų (1,9), Šilalės (2), Švenčionių (2,1) rajonų savivaldybėse.

Penkerius metus didėjęs gimstamumas pernai sumažėjo. 2010 m. gimė 35,9 tūkst. kūdikių, arba 734 mažiau negu 2009 m.. Gimusiųjų skaičius 1 000 gyventojų padidėjo nuo 8,8 2004 m. iki 11 2009 m., o pernai sumažėjo - iki 10,9.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2009 m. buvo 1,55 (2008 m. - 1,47), kai gyventojų reprodukcijai užtikrinti šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2,1. Maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.

2010 m. 45 savivaldybėse gimusiųjų skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų, buvo mažesnis negu šalies vidurkis. Mažiausiai gimusiųjų 1000 gyventojų teko Kaišiadorių rajono (7,1), Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono (po 7,9) savivaldybėse, o daugiausia - Vilniaus rajono (14,1), Druskininkų (13,6) ir Biržų rajono (13) savivaldybėse.

Dvejus metus mažėjęs mirtingumas pernai šiek tiek padidėjo. 2010 m. mirė 42,1 tūkst. žmonių, 82 žmonėmis daugiau negu 2009 m. Pernai 1000 gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 m. - 1 000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, o kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo (2008 m. - 13,1, 2009 m. - 12,6).

2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų - 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų - 1 metais. Šiek tiek sumažėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės - 2008 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 11,3 metų trumpesnė nei moterų, o 2009 m. - 11,1 metų.

2010 m. mirė 154 vaikai iki vienų metų amžiaus, arba 27 mažiau negu 2009 m. Pernai 1 000 gimusiųjų teko 4,3 mirusio vaiko iki vienų metų (2009 m. - 5).

Mirtingumo lygis savivaldybėse labai skirtingas. 2010 m. 42 savivaldybėse bendras mirtingumo rodiklis buvo didesnis negu šalies vidurkis. Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Vilniaus miesto, Radviliškio ir Šilutės rajonų savivaldybėse 1000 gyventojų teko 21,6-19,4 mirusiojo, o Molėtų rajono, Alytaus miesto, Vilniaus ir Tauragės rajonų savivaldybėse - 9-10,4.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder