Saulė siunčia linkėjimus

„Aš pa­ts ste­bė­jau nuo­sta­bias Šiau­rės pa­švais­tes virš Šiau­lių“, – pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis fi­zi­kas ir ast­ro­no­mas Va­cys Jan­kus. Dan­gaus puoš­me­na at­si­ra­do dėl mag­ne­ti­nės aud­ros, ku­rią su­kė­lė žybs­nis Sau­lė­je. Ast­ro­no­mų tei­gi­mu – tai na­tū­ra­lu. Me­di­kų nuo­mo­ne, gam­ti­niai reiš­ki­niai vei­kia žmo­gaus svei­ka­tą, ypač psi­chi­ką.

Šiau­rės pa­švais­tė virš Šiaulių

Sek­ma­die­nį Šiau­lių uni­ver­si­te­to Gam­tos moks­lų fa­kul­te­to vyr. me­to­di­nin­kas fi­zi­kas ir ast­ro­no­mas Va­cys Jan­kus ste­bė­jo Šiau­rės pa­švais­tę virš Šiau­lių apie pu­sę de­vy­nių va­ka­ro: „Kaip di­džiu­liai pro­žek­to­riai ki­lo į vir­šų, kei­tė spal­vas: iš pra­džių elekt­ri­nė, pa­skui pe­rė­jo į žals­vą, raus­vą. Po to per­si­sky­rė ir iš­ny­ko.“

Šiau­rės pa­švais­tė su­si­da­ro, kai Sau­lės chro­mos­fe­ro­je vyks­ta iš­si­ver­ži­mas – iš­me­ta­mi di­džiu­liai pro­tu­be­ran­tai, t. y. karš­tos plaz­mos kil­pos virš Sau­lės pa­vir­šiaus.

„Mi­li­jar­dai to­nų ma­žų elekt­rin­gų da­le­lių ke­liau­ja Že­mės link apie tris die­nas. Ta­da pa­sie­kia vir­šu­ti­nius Že­mės at­mos­fe­ros sluoks­nius, juos pra­de­da jo­ni­zuo­ti. Dėl ki­lu­sios mag­ne­ti­nės aud­ros mes ma­to­me spal­vas“, – aiš­ki­no moks­li­nin­kas.

Daž­niau­siai šios da­le­lės kau­pia­si ties Šiau­rės ir Pie­tų aši­ga­liu, bet jei iš­si­ver­ži­mas di­de­lis, pa­sie­kia ir mū­sų pla­tu­mas. Lie­tu­vo­je šis reiš­ki­nys ste­bi­mas re­tai.

„Prieš tre­jus me­tus per Ka­lė­das pa­švais­tė plevė­sa­vo kaip vė­lia­va virš pie­ti­nio Šiau­lių ra­jo­no. Per Kū­čias esu ma­tęs dvi si­dab­ri­nės spal­vos pa­švais­tes, plau­kio­jo kaip de­be­siu­kai“, – pri­si­mi­nė V. Jan­kus. Šiau­rės pa­švais­tės ge­riau­siai ma­to­mos žie­mą, ru­de­nį, nes ta­da dan­gus tam­ses­nis.

Pa­sak V. Jan­kaus, Sau­lės ak­ty­vu­mas ban­guo­ja, o da­bar pra­de­da kil­ti, Sau­lė­je at­si­ran­da dau­giau dė­mių. Atei­ty­je pro­gno­zuo­ja­ma dau­giau iš­si­ver­ži­mų, nes kas 11 me­tų pe­rio­diš­kai kar­to­ja­si Sau­lės ak­ty­vu­mo cik­lo vir­šū­nė.

Mag­ne­ti­nės aud­ros vei­kia ry­šius?

Vei­kiant Sau­lės plaz­mos srau­tams iš­pro­vo­kuo­ja­mi Že­mės mag­ne­tos­fe­ros svy­ra­vi­mai. Jie ga­li su­trik­dy­ti ra­di­jo ry­šį, elekt­ros ener­gi­jos tink­lus.

Va­kar su­tri­ko ban­ko „Swed­bank“ elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ka­na­lai. Tink­lo įran­ga tri­ko ir penk­ta­die­nį. „Swed­bank“ Ko­mu­ni­ka­ci­jos pro­jek­tų va­do­vė Orin­ta Bar­kaus­kai­tė sa­kė ne­ga­lin­ti pa­tvir­tin­ti, jog pro­ble­mas su­kė­lė bū­tent mag­ne­ti­nė aud­ra.

„Mes in­for­muo­ja­me, jog su­tri­ko ry­šio įran­ga. Bu­vo pa­ste­bi­mi iki 10 mi­nu­čių truk­mės in­ter­ne­to ban­ko, mo­kė­ji­mo kor­te­lių, ban­ko­ma­tų veik­los trik­džiai tarp 9.30 ir 12 va­lan­dos“, – ko­men­ta­vo ban­ko at­sto­vė, at­si­pra­šy­da­ma klien­tų už ne­pa­to­gu­mus.

Jau­čia ne­ri­mą ir dirg­lu­mą

Tuo, kas vyks­ta vi­sa­to­je ir ap­link mus, tu­ri įta­kos žmo­nių svei­ka­tai – įsi­ti­ki­nęs Šiau­lių mies­to Dai­nų psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro ve­dė­jas, psi­chiat­ras-psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.

Me­di­kai pa­ste­bi, kad esant mag­ne­ti­nėms aud­roms ir ke­lias die­nas prieš jas žmo­gaus or­ga­niz­mas rea­guo­ja – pa­ky­la krau­jos­pū­dis, pa­dau­gė­ja šir­dies prie­puo­lių, trin­ka šir­dies rit­mas, pa­di­dė­ja ner­vi­nė įtam­pa, pa­gau­sė­ja ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų.

V. Bart­ke­vi­čius at­krei­pia dė­me­sį, jog per prieš­pil­nį ir mė­nu­lio pil­na­tį daž­niau krei­pia­si pa­cien­tai su mig­re­ni­niais gal­vos skaus­mais, gal­vos svai­gu­liu, jiems sun­kiau su­kaup­ti dė­me­sį, skun­džia­si pa­di­dė­ju­sia įtam­pa, nuo­tai­kų kai­ta, tam­pa dirg­les­ni, ag­re­sy­ves­ni. Jaut­res­nės ner­vi­nės sis­te­mos žmo­nėms pa­si­reiš­kia mie­go su­tri­ki­mai.

„Va­di­na­mo­sios „vil­ko va­lan­dos“ – nuo 3 iki 5 va­lan­dos ry­to. Žmo­gus pa­bun­da, ne­beuž­mie­ga, ne­ži­nia ko­dėl jau­čia ne­ri­mą. Tai iš­pro­vo­kuo­ja­ma ir mė­nu­lio ak­ty­vu­mo“, – sa­kė gy­dy­to­jas.

V. Bart­ke­vi­čius pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai į jį krei­pė­si su­tri­ku­si mo­te­ris. Pa­cien­tei ker­pan­tis na­gus iš ran­kų iš­sprū­do žirk­lu­tės, bet ne nu­kri­to ant že­mės, o pri­ki­bo prie kū­no, kaip prie mag­ne­to.

Pa­sak gy­dy­to­jo, vi­sas žmo­gaus or­ga­niz­mas ap­sup­tas mag­ne­ti­nio lau­ko, to­dėl jį vei­kia išo­rės veiks­niai.

Vi­sų gam­tos pa­slap­čių ne­ži­no­me

V. Bart­ke­vi­čius pa­ta­ria žmo­nėms ste­bė­ti sa­vo or­ga­niz­mą, „įsi­jung­ti“ sa­vi­sau­gos ins­tink­tą.

„Ne­ga­li­ma vi­siš­kai at­si­ri­bo­ti nuo gam­tos reiš­ki­nių. Jei­gu gy­vū­ni­ja to­kių da­ly­kų ne­mo­kė­tų per­pras­ti, su­vok­ti, jai grės­tų iš­li­ki­mo klau­si­mas. Taip ir žmo­nių pro­pro­tė­viai, nors ir ne­tu­rė­jo kom­piu­te­rių, me­teo­ro­lo­gi­nių pro­gno­zių, bet su­ge­bė­da­vo orų po­ky­čius pa­jus­ti“, – svars­tė V. Bart­ke­vi­čius.

Pa­sak jo, nė vie­nas skep­ti­kas nė­ra tvir­tas sa­vo ži­no­ji­me. Rei­kė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kad gam­ta mums dar neat­vė­rė vi­sų sa­vo pa­slap­čių.

„Esa­me gam­tos vai­kai, nors jai ir ne­ma­žai pa­si­šiukš­li­nę. Tu­rė­tu­me la­biau su ja drau­gau­ti, o da­bar iš gam­tos dau­giau mei­lės nei iš mū­sų“, – sa­kė spe­cia­lis­tas.

Už mies­to – ste­bė­ti ko­me­tos

Šiuo me­tu sau­lei nu­si­lei­dus Lie­tu­vo­je ga­li­ma gro­žė­tis ko­me­ta Pans­tarrs. Tai va­di­na­mo­ji ne­pe­rio­di­nė ko­me­ta, ku­ri prie Sau­lės dar kar­tą priar­tės tik po 100 000 me­tų.

Ast­ro­no­mas V. Jan­kus pa­ta­ria ko­me­tą ste­bė­ti ato­kiau nuo mies­to švie­sų, pro ne­di­de­lius žiū­ro­nus. Esant ge­ram ma­to­mu­mui, ją ga­li­ma įžiū­rė­ti ir pli­ka aki­mi. Pa­lan­kiau­sias lai­kas ste­bė­ti – nuo 19.30 iki 21 va­lan­dos.

Ko­me­ta dar bus ma­to­ma šią sa­vai­tę, vė­liau nu­tols ir no­rint pa­ma­ty­ti pri­reiks te­les­ko­po.

„Šie­met – ko­me­tų me­tai. Ge­gu­žės mė­ne­sį ma­ty­si­me vie­nos ko­me­tos at­ski­ras da­lis, spa­lio pa­bai­go­je–lapk­ri­tį tu­rė­tų ma­ty­tis ga­lin­ga, di­džiu­lė ko­me­ta, jei­gu ji ne­susp­rogs priar­tė­ju­si prie Sau­lės“, – pa­sa­ko­jo V. Jan­kus.