Pasiteiravome Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojo Viktoro Kolokšanskio, kiek gaisrų šią vasarą siaubė neriją ir kokią žalą gamtai bei gyvūnijai padarė sausra.
- Šis pirmadienis - 27 diena be lietaus; paskutinįkart Kuršių nerijoje lijo liepos 26-ą dieną. Dekoratyviniai girininkijos krūmai ruošiasi mesti lapus, tas pats ir miške: Smiltynės beržai geltoni, vaizdas - rudeniškas. Vakar buvau Nidoje, ten taip pat yra problemų; kartu kenčia ir visi gyvūnai, neberasdami vandens telkinių troškuliui numalšinti, jūroje vanduo sūrus, prie Kuršių marių kai kur įrengtos krantinės - neprieisi. Vakar grįždamas namo, Klaipėdoje pamačiau prakiurusį vandentiekio vamzdį: nebuvau matęs mieste susitelkus tokios gausybės paukščių - kovai, varnėnai, žvirbliai... Reiškia, bėda visiems, - sakė pareigūnas.
Didžiausia problema - gaisrai
Taip teigė Viktoras Kolokšanskis. Jeigu atostogaujantys žmonės džiaugiasi saulėtais orais, tai mūsų priešgaisrinės tarnybos jaučią įtampą, darbo turi dvigubai tiek. Nuo pat ryto keturiuose nerijos apžvalgos bokšteliuose budi mūsų žmonės ir dar dviejuose - pasieniečiai ir Nidoje yra Jūros stebėjimo postas.
Šią vasarą jau kilo 16 gaisrų, išdegė 72 arai. Prasidėjo nuo balandžio mėnesio, liepos mėnesį buvo "štilis", o dabar, sausros metu, gaisrai kyla vos ne kiekvieną dieną. Užvakar buvo du gaisrai, pirmadienį - vienas; turim penketą priešgaisrinių mašinų, Smiltynėje sukauptos didžiausios gaisrininkų pajėgos, kadangi čia kyla daugiausiai gaisrų. Viena mašina budi Juodkrantėj, viena - Nidoj. Neringoje užgesintas Meškos galvos kalnas. Dega dabar viskas, atrodo, net nedegantys daiktai, toks įspūdis, kad ir smėlis pradės degti. Teko pačiam prieš porą dienų gesint Smuklės kalną, kur ugnis sunaikino 16 arų žolės ir muilinės gubojos; jei ugnis pasiekia gubojos krūmą, tai liepsna šauna šauna į dviejų metrų aukštį.
Gaisras kilo net labai pavojingose vietose - 8-ajame kilometre, priešais Alksnynės postą. Aplink - kalnapušynai, o jiems užgesint praktiškai nėra technikos, ten jau reiktų aviacijos, nes ir įvažiuot neįmanoma. 1995-ųjų gaisras parodė, kad per 20 hektarų išsiplėtus ugniai, jau reikia visos Klaipėdos zonos priešgaisrinių tarnybų pajėgų. Tada atvažiavo, rodos, 24 priešgaisrinės mašinos.
Grėsmę sukelia rūkaliai: neužgesina degtuko - tokioj sausroj akimirksniu užsidega žolė. Jeigu padegėją sugautume, jam būtų skirta bauda už priešgaisrinių taisyklių pažeidimą: piliečiui - 500 litų, pareigūnui - 1000 litų, ir tektų atlyginti nuostolius. Jeigu hektarai išdega, tai kainuotų milijonus...
Nacionalinio parko darbuotojas sakė, kad žvėrys Kuršių nerijoje papildomai maitinami, ypač šernai, nes čia labai silpna pašarų bazė, ir šalia šernų šėryklų yra iškastos duobės, nes šernai mėgsta pasivoliot. Dabar medžiotojų iškastos duobės išdžiūvo, nežinia, iki kokio gylio reikia kast, kad pasiektume gruntinį vandenį, o dirbtinai privežt - labai brangu. Tokia pašėlusiai karšta vasara buvo 1997, o šiaip tokia - pirma, nes anksčiau būdavo trumpesni kaitros periodai.
- Noriu paprašyti automobilininkų laikytis tvarkos. Kasmet kovojam su ne vietoje pastatytais automobiliais, taip žalojama gamta, kai važiuojama ir ant saugomų augalų, o dabar kita problema - neprivažiuojam su priešgaisrinėmis mašinomis, kai lekiam į gaisrą. Ant kvartalinės linijos būna pastatytas prabangus automobilis: reikia važiuoti keletą kilometrų aplink, gaišti laiką, kai brangi kiekviena sekundė. Yra duotas nurodymas kuo griežčiausiai bausti tokius neatsakingus automobilių savininkus, bet norisi apeliuoti ir į jų sąmoningumą, ne vien apie save galvoti.
Gaisras gali kilti ir nuo stiklo šukių, dar viena gaisrų priežastis - sunkusis transportas, jeigu netvarkinga dujų išmetimo sistema, svaidos kibirkštim, važiuodami į kalną. Įtariame, jog pora gaisrų kilo būtent dėl tos priežasties, kartą kilo šešetas gaisro židinių vienu metu, jeigu jie būtų susijungę ir perėję į kalninę pusę, tai ugnies frontas iškart būtų apėmęs didžiulį miško plotą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą