Savigynos būrio vyrai pasiryžę apginti miestelio ramybę.

"Tai, kad įsiutę žemaičiai griebėsi šakių, laksto paupiais su vėzdais, apsiginklavę ligi dantų - netiesa! Žiniasklaida Upynos miestelio bendruomenės savigynos būrio veiklą pavertė farsu,- piktinosi upyniškiai, kai apsilankėme taikiame Telšių rajono miestelyje. - Sensacija tokia, kad mes susitvarkome su įstatymo pažeidėjais ir neginkluoti".

Vagis bendruomenėje nepritaptų

Upynos miestelyje - 832 gyventojai: 417 vyrų ir 445 moterys, pensininkų - 126, darbingų žmonių - 295. Šiuo metu darbo biržoje registruota 60 žmonių, mokyklą lanko 165 mokiniai; 80 procentų jų gauna valstybės paramą - nemokamus pietus (kai vieno šeimos nario pajamos mėnesiui nesiekia 202 litų), tad socialinė gyvenvietės situacija nėra gera. Yra seniūnija, mokykla, darželis ir keturios parduotuvės; likę žmonės ūkininkauja.
"Visi atvykėliai, kaip ir jūs, pirmiausia klausia, kokią represinę struktūrą mes čia formuojame, ar neketiname tarp savęs suvedinėti sąskaitų, ar tokia baisi pas mus kriminogeninė situacija", - sakė Upynos kaimo bendruomenės tarybos pirmininkas Petras Kuizinas.
- "Mūsų tikslas - ne gaudyti nusikaltėlius, išsiaiškinti bylas, bet užkirsti kelią nusikalstamumui. Kitąkart užtenka prevencinio darbo, kad nusikaltimas neįvyktų. Savisaugos būryje - 20 savanorių, policija išnagrinėja kiekvieno jų dosjė, ir tie, kurie buvo pakliuvę policijos akiratin, į mūsų būrį nepakliūva. Nesaugūs jaučiasi turbūt dauguma Lietuvos piliečių, ypač kaimiečiai - mes norėjome savame kaime jaustis ramesni dėl savo turto, gyvulių, ir kad koks užklydėlis negalėtų nuskriausti mūsų vaikų", - sakė Petras Kuizinas, pagrindinės mokyklos direktorius.
Jam pritarė Upynos seniūnas Arūnas Usis: "Kaime vienas kitą pažįsta, ir jeigu atsirastų niekšas, pjaunantis svetimus gyvulius, plėšikas, jo lauktų "vietos teismas". Vagia atvykėliai; vietiniai nugvelbia butelį ar grūdų maišą, o kad eitų per daržus, kankintų senukus vienkiemiuose, neįtikėtina". Turime tris vietos medžiotojų būrelius, bet savanoriai savigynos būrio vyrai, nors yra beveik tas pats kaip policija, yra neginkluoti.
"Einant į Europos Sąjungą, ir plečiant kaimo infrastruktūrą, reikia stiprios, vieningos kaimo bendruomenės, žmogus turės priprasti prie to, kad yra pats sau šeimininkas, nes valstybinių institucijų finansavimas labai silpnas. Kadaise Upynoje buvo vienas stipriausių kolūkių. Man, kaip seniūnui, smagu pasakyt, kad ir fermos nėra visiškai išdraskytos (kitur baisesnių vaizdų yra), ir Upynos teritorijoj nerastum nė vieno hektaro dirvonuojančios žemės. Vietos žmonės nuomojasi ir dirba žemę aplinkiniuose ūkiuose, atstumai dideli, tai tikrai labai darbštūs žmonės. Ateityje turėsime specializuotis pieno ūkyje, nes visgi konkuruoti su aukštaičiais sunku. Mūsų sąlygos palankesnės pienininkystei; negalime konkuruoti, tarkim, su derlingesniu Šakių rajonu, - sakė seniūnas.
- Palyginti su kolūkių laikais, traktorių ar kombainų ūkininkai turi daugiau. Bet jaunimas iki 26 metų yra nekvalifikuota darbo jėga: baigę vidurinę ir pasilikę kaime, jie nesiekia mokytis toliau. Nepasakyčiau, kad mūsų jaunimas problemiškas ar chuliganai; daugelis važinėja į už 10 km esančio Druonių kaimo lentpjūves dirbti", - sakė seniūnas.

"Įteisinti savigynos būriai - jėga",

- tai nebėra "palaida bala", - sakė savigynos būrio vadas Andrius Norkūnas. - Upynoje apsilankiusio Seimo pirmininko Artūro Paulausko nuomone, savisaugos būrių statusas turi būti įteisintas įstatymu. Kai jau visa bendruomenė esame organizuota, galime valdžios institucijų prašyti paskubinti kultūros namų statybą, įkurti jaunimo klubus, kad neieškotų nuotykių kaimyniniuose kaimuose, bendruomenė turi patariamąjį balsą, kaip panaudoti lėšas. Stengsimės dirbti prevencinį darbą, stoti skersai kelią nusikalstamumui.
Paskutinis kantrybės lašas buvo vakaronė Kovo 8-ąją, kai įvyko inicidentas su įžūliais vaikinais, terorizavusiais ne tik mūsų bendruomenę, bet ir aplinkinius kaimus. Patys juos sulaikėme, jiems iškelta baudžiamoji byla. Jei ne mūsų ryžtas ir vienybė, gal apsvaigę mušeikos būtų ir peilius išsitraukę; psichologinė persvara buvo mūsų pusėje.
Tuomet pašnekėjom su Telšių rajono policijos komisaru Laurušoniu, jis pripražino, kad galim tapti stipriu policijos ramsčiu. Praėjome atranką, išklausėme policijos rėmėjų kursus apie teises ir pareigas, atkrito turėję teistumą, bausti administracinėmis baudomis už naminės varymą, ir visi savanoriai pristatė pažymas iš Pirminės psichinės sveikatos priežiūros centro - būryje liko 27 nariai.
Apskritai, policijos rėmėjai - nepriekaištingos reputacijos žmonės. Aišku, turėsime dujinių pistoletų, bananų, šviečiančių liemenių.
Štai prieš kurį laiką naktį buvęs įgaliotinis ir vietiniai sulaikė automobilį, rado jame virvių, "užspaudė" tuos vyrus ir policija Viečiūnuose rado beveik du furgonus pavogtų gyvulių. Jauni vyrukai išvogė kaimynams paršiukus.
Kai pasklidę po kaimą draugiškai budėsim, niekas neišdrįs smurtauti. Mūsų rėmėjus kvies palaikyti tvarką ir Telšiuose vyksiančiuose renginiuose, - sakė savigynos būrio vadas A. Norkūnas. Anksčiau tarp budinčių trijų policijos rėmėjų privalėjo būti vienas policininkas, dabar inicijuojama įstatymo pataisa, jog pareigūnas nebūtinas, kad surašytų pažeidėjo sulaikymo aktą.

Savanorėmis nori būti ir moterys

Upynos seniūnijos inspektorius Daivaras Skiautys, gyvenantis Varniuose, iškviestas į įvykio vietą važiuoja nuosavu automobiliu, už savus pinigus perka benziną; praeina valanda, kol atvažiuoja 40 kilometrų. Jis budi nedideliame seniūnijos kambarėlyje, jei sulaiko pažeidėją, veža į Telšius.
"Jeigu visose kaimo apylinkėse įsikurtų tokie gausūs ir veiksmingi savanorių savigynos būriai, policija būtų nebereikalinga", - pusiau juokais, pusiau rimtai sakė jis. Pasak savanorių, pareigūnui vienam būtų sunku susitvarkyti su būriu įsisiautėjusių mušeikų, tad jie susibrukę rankas į kišenes nestovės.
"Mūsų tikslas sulaikyti nusikaltėlius nekontaktiniu būdu. Kai pamatys 27 vyrus su skiriamaisiais ženklais, pažymėjimais ir šviečiančiomis liemenėmis, tupės kaip "ciuciukai". Girdėjom atvejų, kai pravažiuojantys vyrukai sumušdavo vieną keliu traukiantį senuką. Neketiname tikrinti kiekvieno pravažiuojančio automobilio, bet pasidomėsime, kokiu tikslu antrą valandą nakties važinėjasi po Upyną, - sakė savanoriai, tikinę, jog į vietą visi susikambinę gali susirinkti per penketą minučių. Jie džiaugėsi, kad žmonos jų iniciatyvą ne tik palaiko, bet ir pačios veržiasi į savanores, užuot išleidusios savo vyrus iš namų vienus.

Vagys ir valkatėlės - "nebesišakos"!

Upynos ūkininkas Virginijus Grigolius sakė stojęs į savigynos būrį, kad savam kaimo kultūrnamy nori pasėdėt, pabendraut "spakainiai". Taip pat ramiai miegoti naktį. Jo draugas pasakojo, kad praėjusiais metais, per šv. Onos atlaidus, kai 3 valandą nakties tikrino savo karves, ganomas tolokai nuo namų, staiga jį apšvietę automobilio prožektoriai: netrukus jį jau tikrino rajono gamtos apsaugos pareigūnai.
Vienas rėmėjas, Darius Macaitis, dirba vienos Kuršėnų įmonės apsaugininku, tuomet sulaikant pažeidėjus jam tekę panaudoti ir specialias sulaikymo priemones. Jis kuruoja ir miestelio barus, krautuves. "Kartą man telefonu pranešė, kad plėšia beicavimo punktą. Nuvažiuojam su keliais vyrais - rimtai, du vyrai laužia duris. Mes juos sulaikėme, kol atvažiavo policija". Užsukome į Upynoje po vienu stogu įsikūrusią parduotuvę, barą ir veterinarijos vaistinę. Vienas pirkėjų, Virgis, papasakojo: "Išeinu prie savo sunkvežimio, nusipirkęs alaus, o jame jau sėdi ir trankosi nematytas "veikėjas". Tuoj pradėjo man "vadovaut", liepė dingti, įžeidinėjo, bandė primušti. Pabėgau.
Kitąkart atsivežiau dukterį, žiūriu, vėl tie patys iš Ūbiškio, ją kalbina. Parduotuvės savininkę Elvyrą nevietinis vaikinas norėjo apstumdyt, kai ši pavadino jį "sūneliu", bet moteris mokėjo taip užkalbėti, tai išeidamas jos atsiprašė, net ranką pabučiavo.
"Čia į barą dažnai užsukdavo aršių vyrukų, kuriems rodos, karštas kraujas verda, tik ir ieško priekabių, kur išsiliet. Teko vienam ir per kramę užvožt", - juokiasi narsi gaspadinė.
- Kovo 8-ą bare ūžavo ponaičiai skustagalviai, tik pamačiau, kad vienas trupina į staktą kėdę, tada norėjau išprašyt jį lauk, kitas pradėjo stalus vartyt. Paskui jie išėjo į kultūrnamį, pavogę didelį duonriekį peilį. Tai žinoma, kad pasikliaujam saviškiais gynėjais: paskambinu "mobiliaku", ir prisistato mūsų kietuoliai, - sakė Elvyra ir Stanislovas Daujotai.
- Iki šiol mums iš tiek toli prisišaukti pagalbą buvo nepatogu, - prakalbo ūkininkė Virginija Norkienė. - Žinoma, ir policijos pagalbos reikės, bet su mumis perėjūnai skaitysis. Čia mes seniai ruošėmės gintis, bet būrį įteisinom tik šiandien. Ir nereikės vaikus į vakaruškas išleidžiant bijoti, kad sugrįš vėliau.
Daug svetimų žmonių pravažiuoja per Upyną iš Šiaulių ir Kelmės rajonų. Aibė mašinų, neaiškių žmonių, kuri eina per namus, neva kažką siūlo pirkti; iš tiesų mes nežinom, kokiais tikslais po kiemus žvalgosi. Net dienos metu, būdavo, išgąsdina moteris, šiurkščiai užkabinėja merginas - svetimoj vietoj perėjūnai jautės ereliai, nebaudžiami. Taip ir sakydavo mums į akis: "Mes žinom, kad į šį Dievo užmirštą užkampį nevažiuos policija, ir nesišakokit!"