Savivaldybė Viešųjų pirkimų komisiją apskundė teismui.

Šiandien svarbiausius savaitės įvykius komentuoja Klaipėdos mero pavaduotojas Vidmantas PLEČKAITIS.

Savaitės įvykių komentarą tenka pradėti nuo gan nelinksmų dalykų. Klaipėdos miesto savivaldybė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė Viešųjų pirkimų tarnybą prie LR Vyriausybės. Jau išsiuntėme išsiuntėme visą medžiagą, tad dabar belieka laukti, kokį nutartį priims teismas. Aišku, bylinėtis nėra malonu, bet nieko nepadarysi.
Šio konflikto esmė yra tokia: Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija vykdė konkursus rangovui rankiniam ir mechanizuotam miesto valymui parinkti. Išanalizavus pateiktą medžiagą paaiškėjo, kad geriausią pasiūlymą mechanizuotam miesto valymui buvo pateikusi UAB "Švaros diena", rankiniam - bendrovė "Klaipėdos želdiniai". Būtent šios bendrovės greičiausiai ir būtų buvusios paskelbtos konkursų laimėtojomis. Tačiau be nieko likusios UAB "Specialus autotransportas" buvome apskųsti Viešųjų pirkimų komisijai Vilniuje. Iš gauto pastarosios atsakymo situaciją būtų galima suvokti dviprasmiškai. Pagal vieną punktą mūsų Viešųjų pirkimų komisija lyg ir būtų teisi, o pagal kitą - ne. Galutinė išvada tokia - privalom šiuos konkursus skelbti iš naujo. Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija su tokiais argumentais nesutiko, todėl iškart įspėjome Viešųjų pirkimų komisiją Vilniuje, jog kreipsimės į teismą. Taip ir padarėme.

Mokslininkai - apie energetikos ūkio decentralizavimą

Ketvirtadienį Klaipėdoje prasidėjo tris dienas truksianti tarptautinė mokslinė konferencija "Energetikos decentralizavimas: miestų energetikos ateitis". Jau pačią pirmą dieną joje analizuotos problemos, aktualios ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai bei Europai. Tokios konferencijos duoda didžiulės naudos, nes jose aprėpiamas labai platus klausimų spektras. Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad savivaldybėms deleguojama daug funkcijų, tuo tarpu pinigai, skirti joms vykdyti, paprastai vangiai velkasi iš paskos. Buvo malonu girdėti, kad tam pritarė ir Seimo narys p. Papovas, kuruojantis savivaldybių reikalus.
Labai sudomino p. Vilemo pranešimas. Jame gan išsamiai buvo kalbama apie Ignalinos AE uždarymo problemas. Pasirodo, kad jos gaminama elektros energija toli gražu nėra tokia pigi, kaip mums nuolat yra teigiama. Pasak pranešėjo, Lietuvoje pats laikas imti galvoti apie alternatyvius elektros energijos šaltinius, nes tai esą numatyta ir Europos Sąjungos (ES) direktyvose. Vadovaujantis jomis, ateityje apie 10 - 15 proc. elektros energijos ES šalyse bus pagaminama naudojant ekologiniu požiūriu švarius būdus, t. y. naudojant biokurą, vėjo energiją ir kt. Vadinasi, narystės ES siekianti Lietuva taip pat privalės paisyti šių direktyvų. Kaip ypač perspektyvus elektros energijos gamybos būdas buvo įvardytos vėjo jėgainės. Jų gaminama elektros energija nėra pigi, tad jos gamybą turėtų dotuoti Vyriausybė. Kaip pavyzdys buvo paminėta Vokietija, kurioje vėjo jėgainių tinklas tinklas išvystytas itin gerai.
Gan įdomi pasirodė ir Lenkijos patirtis, jau vien tuo, kad ji susiduria su labai panašiomis problemomis kaip ir mes Lietuvoje. Išsivysčiusios Vakarų šalys, net ir būdamos toje pačioje geografinėje platumoje, už šilumą moka 2 - 3 kartus pigiau nei mes ar lenkai. Mat ten geriau apšiltinti namai, todėl šilumos suvartojama kur kas mažiau. Šiandien Lenkijoje šeima mokesčiams už šilumą skiria apie 17 proc. savo pajamų, Lietuvoje - dar daugiau - apie 20 proc. Vis dėlto lenkai šioje srityje yra mus aplenkę. Jie dar 1998 m. priėmė šilumos ūkio modernizavimo programą, tuo tarpu Lietuva savo strateginio energetikos plėtros plano dar neturi.
Iš Europos struktūrinių fondų Lietuvos šilumos ūkiui modernizuoti ketinama skirti, sumą, lygią 3 - 4 proc. jos bendro vidaus produkto. Tai būtų apie 1,2 - 1,6 mlrd. litų. Problema ta, kad norint gauti tuos pinigus, reikia visus dokumentus parengti taip, kad jie atitiktų griežtus ES struktūrinių fondų keliamus reikalavimus. To Lietuva šiandien dar neturi.
Malonu buvo girdėti, kad konferencijos dalyviai kaip vieną iš efektyviausiai dirbančių Lietuvos įmonių įvardijo AB "Klaipėdos energija".

Rugpjūčio 3 d. Klaipėda pasirašys dar vieną partnerystės sutartį

Praėjusią savaitę lankiausi Vokietijoje, Manheimo mieste. Komandiruotės tikslas - užmegzti tarp šio miesto ir Klaipėdos giminystės ryšius.
Kodėl buvo pasirinktas būtent Manheimas? Pasirodo, kad Klaipėdos ir Manheimo ryšiai siekia dar 1915 metus. Tuomet miesto taryba paaukojo 50 tūkst. markių I pasauliniame kare nukentėjusiam Klaipėdos kraštui. Santykiai su išeiviais iš šio krašto buvo atnaujinti 1953 m. Nuo tada kas dvejus metus Manheime būdavo organizuojami kraštiečių susitikimai. Jie vyko iki 1989 m. Deja, vėliau miesto finansinė parama sumažėjo ir veikla kurį laiką buvo apmirusi. Prieš keletą metų Manheimo miesto merė lankėsi Klaipėdoje vykusiame III kraštiečių suvažiavime, ją labai šiltai priėmė Klaipėdos apskrities administracija, tad gimė mintis atnaujinti ne vieną dešimtmetį trukusią miestų draugystę.
Keletą metų buvo ta linkme intensyviai dirbama (čia reikėtų padėkoti Savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjui R. Zulcui), jau sudarytas veiksmų planas, numatyti bendri projektai, kuriuos artimiausiu metu bus imtasi įgyvendinti. Pati susigiminiavusių miestų sutartis bus pasirašyta rugpjūčio 3 d.

Iš Vyriausybės rezervo - 400 tūkst. Lt

Po mero vizito pas premjerą A. Brazauską ledai pajudėjo. Sužinojome, kad iš Vyriausybės rezervo nutarta skirti lėšų Šiaurės ir Baltijos šalių chorų festivaliui organizuoti, tiksliau - vasaros estradai suremontuoti, taip pat Princo Frydricho poternai, kurioje duri atvers Pilies ir miesto istorijos muziejus, bei jos aplinkai sutvarkyti. Iš viso uostamiestis gaus apie 400 tūkst. litų, iš kurių apie 150 tūkst. atiteks vasaros estradai, o likusi suma - piliavietei.