Užbėgo už akių
Vakar LSMU ligoninėje Kauno klinikose intensyviai dirbo net dvi transplantacijos komandos: vadovaujama gydymo įstaigos vadovo prof. Juozo Pundziaus persodino kepenis, o prof. Rimanto Benečio - širdį ir plaučius.
Tačiau netrukus NTB kreipėsi į SAM, prašydamas ištirti, ar kepenų transplantacija atlikta laikantis galiojančių teisės aktų.
NTB direktorė Asta Kubilienė „Respublikai“ sakė, kad Kauno klinikų medikai įtariami pažeidę sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą recipientų parinkimo tvarką.
„Iš pradžių viskas klostėsi labai gražiai - antradienį atsirado potencialus donoras, gautas artimųjų sutikimas. Recipiento pirminį parinkimą pagal patvirtintus kriterijus atliko NTB koordinatorė. Numatyta ligonė Vilniuje, tačiau iš Kauno man buvo pranešta, kad kepenys jau paimtos ir transplantuojamos kitai pacientei“, - pasakojo A.Kubilienė.
Pasak NTB vadovės, svarbiausi recipiento parinkimo kriterijai yra būklės sunkumas, tam tikras balų skaičius pagal MELD sistemą ir ilgesnis transplantacijos laukimo laikas.
„Manome, to nebuvo laikytasi, o galbūt yra ir kitų pažeidimų - tai mes bandysime išsiaiškinti, - žadėjo A.Kubilienė. - Transplantacija turi būti skaidrus procesas, nes kitaip visuomenė neaukos (organų - red. past.)“.
Teisinasi gelbėję gyvybę
SAM pareiškus, kad pradėtas tyrimas dėl galimų teisės aktų pažeidimų, LSMU ligoninė puolė viešai teisintis kepenis skubos tvarka persodinusi nepažeisdama galiojančių aktų, tik nespėjusi laiku užpildyti dokumentų.
Ligoninės pranešime aiškinama, kad vakar operuotai ligonei š.m. rugpjūčio 31 d. buvo planuota su NTB leidimu persodinti donoro kepenis, tačiau jos pasirodė netinkamos transplantuoti, todėl tą kartą operacija neatlikta. O šią savaitę ligonės būklei smarkiai pablogėjus ir atsiradus potencialiam donorui trijų gydytojų konsiliumas rekomendavo atlikti skubią kepenų transplantaciją.
Pranešime cituojamas LSMU ligoninės Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas teigia, jog kreipsis į SAM, kad ši peržiūrėtų donorų organų paskirstymo tvarką ir atsiradus potencialiam donorui Kaune nereikėtų organų vežioti į Vilnių.
Vokietijoje įsikišo teisėsauga
„Kiekviena šalis tokį pažeidimą kaip transplantacijos eiliškumas vertina skirtingai. Vokietijoje šią vasarą būtent dėl to buvo kilęs didžiulis skandalas, į tyrimą buvo įtraukta teisėsauga“, - aiškino „Respublikai“ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Strupas.
Paklaustas, kaip pasielgtų pats Kauno kolegų vietoje, K.Strupas patikino, kad neįsivaizduoja tokio atvejo savo ligoninėje.
„Vienai ligonei padėjo, kita liko nuskriausta. Paskui prasideda kuo įvairiausi vertinimai - kodėl, kas už to slypi. Mūsų darbe visada ir visur būtina laikytis tvarkos“, - teigė profesorius.
Š.m. rugpjūčio 31 d. NTB duomenimis, kepenų transplantacijos eilėje laukė 52 ligoniai. Nuo 2002-ųjų iš viso buvo atliktos 63 kepenų persodinimo operacijos, dauguma iš jų - Santariškių klinikose.
Eduardas VAITKUS - profesorius, habilituotas daktaras:
Mano galva, čia akivaizdus institucinis arba biznio interesas. Ligoninė už tokią operaciją gaus apie 100 tūkst. litų. Pacientas už ją gali nemokėti nė lito - viską padengs ligonių kasos. Šiuo atveju siekta, kad būtent LSMU ligoninėje būtų atlikta kuo daugiau transplantacijų. O įgyvendinant institucinius interesus nauda ligoniui tampa jau nebe tikslas, o šalutinis efektas.
Tas pats vyksta ir įtraukiant vaistus į kompensuojamųjų sąrašą - preparatai įrašomi tų gamintojų, kuriems palanki įtraukiančioji institucija, o dangstomasi ligonių poreikiais. Tokia mūsų visa sistema.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą