Tai reglamentuoja Seimo ypatingos skubos tvarka priimtos Pilietybės įstatymo pataisos. Ketvirtadienį tokiam sprendimui pritarė 96 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.
Pasak projektą pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno, opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, šiomis pataisomis sprendžiama problema, iškilusi pasikeitus teisės akto normų vertinimui.
"Migracijos departamento pareigūnai, remdamiesi kai kur ir teismų priimtais sprendimais, pradėjo taip aiškinti galiojantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kad tos normos, kurios nuo 2011 m. balandžio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai sukuria problemas tiems išeiviams arba išeivių palikuonims iš Lietuvos, kurie patys arba jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940 metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, jie turėjo teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gausi litvakų bendruomenė tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti", - sakė A. Kubilius.
Pasak opozicijos lyderio, niekaip nepasikeitus įstatymui, Migracijos departamentas pradėjo reikalauti iš kiekvieno asmens asmeniškai įrodyti, kad jo protėviai iki 1940 metų iš Lietuvos pasitraukė dėl kokio nors asmeniškai grėsusio pavojaus.
Tikimasi, kad, pataisoms įsigaliojus, bus atkurta nuo 2011 iki 2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys, kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei jų palikuonys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą