Seimas imasi reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką

Tai numatyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo projekte, kuriam Seimas pritarė po svarstymo.

Projektu numatoma apibrėžti, kokie fizinių asmenų ryšiai lemia jų priskyrimą susijusiems asmenims.

Siūloma nustatyti, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus įstatyme numatyto žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio.

Ši deklaracija būtų pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir pan. nuosavybės teisės perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu. Deklaracijoje pirkėjas turėtų pateikti duomenis apie savo ir su juo susijusių asmenų įsigytą žemę, pajamų, už kurias ketinama įsigyti žemės, šaltinį (kilmę), žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą.

Taip pat įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (jeigu ją perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla) ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi šios žemės naudotojai ir asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Išimtiniais atvejais, t. y., kai parduodama žemė pagal bendruosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams arba žemė, reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, - valstybė.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti pirmenybės teisę valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sklypus, kuriuos galėtų įsigyti valstybė, apibūdinantys kriterijai turėtų būti nustatomi tvirtinant atitinkamą Žemės įstatyme minimą priemonę.

Siūloma nustatyti, kad institucija, atsakinga už pirmumo teisę turinčių asmenų (išskyrus bendraturčius) informavimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymo projektu aiškiai reglamentuoti dokumentų rengimo siuntimo ir nagrinėjimo terminai (ilgiausias bendras terminas - 27 darbo dienos).

Projektui po svarstymo pritarė 66, prieš balsavo 2 Seimo nariai.