Ruošiamasi efektyvinti pasienyje dirbančių operatyvininkų darbą, siūlyti įvesti visuotinį Lietuvos gyventojų pajamų deklaravimą, keisti politinių partijų finansavimo tvarką, griežtinti prasižengusių ar kyšius stambiu mastu gavusių valstybės tarnautojų atsakomybę ir kt.
Šių metų liepos pradžioje susibūrusi Seimo narių grupė "Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos" kol kas vienija 7 politikus, tačiau po atostogų, prasidėjus rudens Seimo sesijai, jos gretos gali didėti. Įdomiausia, kad parlamentinėje grupėje nėra Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko ir buvusio Pagėgių mero Kęsto Komskio...
Siaubas valdininkams
Minėtai parlamentinei grupei vadovauja klaipėdietė Seimo narė Agnė Bilotaitė, kuri "Vakarų ekspresui" teigė, kad šiame politiniame darinyje svarbiausia yra partinė įvairovė.
"Susibūrėme iš skirtingų frakcijų - tiek pozicijos, tiek opozicijos. Tad mūsų tikslas yra pasiekti, kad būtų patvirtinti antikorupciniai teisės aktai, kurie Seime arba "užstrigo", arba dar nebuvo pasiūlyti. Mūsų iniciatyva buvo sukviesti atsakingi valstybinių institucijų asmenys. Aukščiausiojo Teismo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, policijos bei kitų institucijų atstovai diskutavo apie konkrečius pokyčius, galimus įstatymų tobulinimus, kurie galėtų pažaboti korupciją. Labai svarbu išgirsti pasiūlymus iš pirmų lūpų", - dėstė ji.
Iki rugsėjo 1-osios įvairios atsakingos tarnybos turėtų parlamentinei grupei savo siūlymus atsiųsti. Taip pat planuojamos išvykos į įvairius miestus, susitikimai su žmonėmis. Diskusija jau įvyko Pagėgiuose.
Vienas iš reikalingiausių - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įstatyme įtvirtinti nepriekaištingą valstybės tarnautojo reputacijos sąvoką. Taip pat bus siekiama užkirsti kelią prasikaltusiems valstybės tarnautojams išvengti atsakomybės savo noru išeinant iš valstybės tarnybos. Ne paslaptis, kad būtent taip valdininkai ir išvengia atsakomybės.
"Žinoma, čia bus daug diskusijų. Dabar valstybės tarnautojas, kuris prasižengė, į tarnybą gali grįžti po 3 metų. Mes siūlysime taikyti 5 metų laikotarpį. Dar viena idėja - tiems valstybės tarnautojams, kurie pripažinti ėmę kyšius stambiu mastu, apskritai uždrausti vėliau dirbti valstybės tarnyboje", - pasakojo A. Bilotaitė.
 |
| PERSPEKTYVA. Seimo nariai jau artimiausiu metu galės įrodyti, ar su korupcija sugeba kovoti tik lozungais ir klijuodami lipdukus su skambiais šūkiais, ar visgi turi valios priimti reikiamus teisės aktus. Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr. |
Bus teikiamas Seimui šiuo metu darbo grupėje svarstomas Tarnautojų elgesio kodeksas, kuriame nustatyti elgesio reikalavimai ir standartai būtų taikomi kuo platesniam tarnautojų ratui - taip būtų neleidžiama susikompromitavusiems asmenims dirbti valstybės tarnyboje.
Išbandymas partijoms
Planuojama taisyti ir Operatyvinės veiklos įstatymą, kurio pataisomis bus siekiama palengvinti operatyvininkų darbą kovoje su korupciniais nusikaltimais. Dabar operatyvininkai gauna teismo sankciją pasiklausyti ne konkretaus asmens pokalbius, o nurodytu telefono numeriu. Nesąžiningas pareigūnas jį pakeičia, o tuomet vėl reikia veltis į biurokratines smulkmenas. Tad siekiama, kad remiantis vienu teismo raštu būtų galima pasiklausyti patį asmenį, nesvarbu, kiek telefono numerių jis pakeistų.
Nors jau yra nemažai diskutuota, visgi Aukščiausiojo Teismo teisėjų pasiūlymu ketinama konkrečiau nagrinėti tarėjų instituto įvedimo į teismus galimybę, ruošiami teisės aktų pakeitimų projektai.
"Tarėjai dalyvautų teismuose kaip JAV prisiekusieji, jie būtų visuomenės atstovai ir turėtų įtaką priimant sprendimus. Bandysime tobulinti šią idėją, nes tokioje mažoje valstybėje, kaip mūsų, tarėjų instituto įtvirtinimas gali būti keblus", - paaiškino klaipėdietė.
Kone didžiausias baubas Seimo nariams bus teisės aktų pakeitimai, susiję su partijų finansavimu. Vienas variantų - draudimas partijas finansuoti juridiniams asmenims.
"Esame pastebėję tokius niuansus - kokia nors įmonė laimi valstybinį užsakymą, viešąjį pirkimą, o vėliau remia tam tikrą partiją. Arba atvirkščiai - remia, o po rinkimų laimi konkursus. Tad vienas iš pasiūlymų - apskritai uždrausti partijų rėmėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Čia kalbama tik apie stambius valstybinius užsakymus", - dėstė parlamentarė.
Dar viena naujovė - peržiūrėti antikorupcinių komisijų veiklos reglamentavimą savivaldybių lygmeniu.
Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje yra Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija, kuriai vadovauja vicemeras Benas Šimkus. "Komisijos misija - vienyti Klaipėdos miesto tarybos ir administracijos padalinių pastangas įgyvendinti nuosekliai antikorupcines priemones, užtikrinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės vykdytų korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, formuoti visuomenės nepakantumą korupcijai", - dėstoma nuostatuose. Tačiau realiai ta komisija yra tik popierinė, posėdžiai praktiškai nevyksta, o įdiegtu pasitikėjimo telefonu paskambina nebent pilnaties sindromo ištiktas žmogus.
Tad norima teisės aktais tiksliai nustatyti tokių komisijų veiklą, jų sprendimų įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmą, sureguliuoti komisijos narių profesionalumą ir net tai, kad komisijos nariai būtų pavaldūs ne savivaldybės administracijai, o Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Anot A. Bilotaitės, įvairių pasiūlymų bandant pažaboti korupciją bus ir daugiau, tad dedamos viltys, kad Seimas turės valios juos palaiminti. Juolab, anot parlamentarės, kad jaučiamas ir Prezidentūros, su kuria bendradarbiaujama, palaikymas.
Deklaravimo dilema
Naujai susibūrusios parlamentinės grupės narys Edvardas Žakaris teigė, kad itin diskutuotinas bus siūlymas įvesti visuotinį gyventojų pajamų deklaravimą. Jo tikslas - atskleisti žmonių pajamas. Lietuvoje jau taip yra, kad koks nors valstybės tarnautojas deklaruoja vienokią sumą, įtarimų nesukelia, o jo pensininkė mama ar uošvė valdo milžiniškus turtus.
"Tad tas deklaravimas ir padėtų išsiaiškinti, ar žmogus gyvena pagal oficialiai gaunamas pajamas, ar ima kyšius ir turtą perrašo giminėms. Kai kas aiškina, kad negalės deklaruoti pensininkai. Bet juk galima padaryti taip, kad jie deklaruoti pajamas galėtų ne iki tam tikros datos, o per visus metus. Padėtų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai", - dėstė jis.
Taip pat svarstoma, kad deklaruoti pajamas privalėtų ne visi piliečiai, o tik tam tikra, bet dar labiau išplėsta nei dabar, jų grupė.
Parlamentaro manymu, politines partijas remti apskritai reikėtų uždrausti ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. Remtų tik valstybė.
"Niekas veltui pinigų nedalija", - ironizavo jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas atskleidė dar vieną planą - keisti Lobistinės veiklos įstatymą.
"Norime sumažinti ir prielaidas korupcijai. Jei pavyktų pakeisti minėtą įstatymą, būtų privalu viešinti visus ekspertus, kurie kūrė vienokį ar kitokį teisės aktą. Kitaip tariant - sužinoti, kas už ko slypi. Nes dabar tai nėra aišku ir teisės aktais toks skaidrumas neįtvirtintas", - sakė jis.
Didesnės atsakomybės sulauktų ir nusikaltėliai, kurie neleistinais būdais įgijo turtą. Dabar perrašius kitiems asmenims toks turtas nekonfiskuojamas.
Laikinosios parlamentinės grupės narė Rima Baškienė teigė, kad tokio darinio reikėjo, nes nėra subordinacijos tarp įvairių su korupcija kovojančių įstaigų.
"Prokurorai daro savo, teismai - savo, STT - savo ir visi - skirtingose "virtuvėse". Tad mes spręsime klausimą, kokia institucija galėtų būti ta koordinatore. O kol kas mūsų veikla dar labai "šviežia", yra idėjų, tikimės, kad rudenį prisijungs dar daugiau kolegų. Dėliosime prioritetus. Mano manymu, iš pradžių reikėtų keisti tuos teisės aktus, kurie susiję su savivalda - pradėti nuo apačios", - siūlė politikė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą