Seimo darbotvarkėje nebeliko iniciatyvos tirti Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę atsakomybę

Antradienį Seimui nebus pateiktas nutarimo projektas, kuriame siūloma dėl galimos finansinės žalos valstybei įvertinti buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Andriaus Kubiliaus asmeninę iniciatyvą.

Iš darbotvarkės šį klausimą pasiūlė išbraukti seniūnų sueiga.

„Seniūnų sueigoje buvo vienas argumentas - kol nepriimtas biudžetas įsivelti į kitas diskusijas nevertėtų“,- aiškino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šį klausimą grąžinti į darbotvarkę siūlė „tvarkietis“ Petras Gražulis, tačiau tam nepritarta.

„Esmė ta, kad valstybė išvogta, o jūs nenorite spręsti ir analizuoti“, - iš Seimo tribūnos piktinosi P. Gražulis.

49 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai, tarp jų socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir „valstiečiai“, pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, kaip buvo derinamos skolinimosi sąlygos, nustatomos palūkanos bei skolinimosi terminai. Taip pat būtų siekiama nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai jie priimdavo sprendimus. Seimo komitetas aiškinsis, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Tyrimo iniciatoriai norėtų sužinoti, ar Finansų ministerija, skolindamasi valstybės vardu, turėjo patvirtintas skolinimosi tvarkas ir reglamentus, ar jomis vadovavosi.

Parlamentarai siūlo išsiaiškinti, koks buvo valstybės skolinimosi poreikis 2009-2012 metais; kodėl buvo skolinamasi daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti, ir kokie skolinimosi metu buvo lėšų likučiai.

Seimo komitetas sieks „nustatyti atvejus ir asmenis, kai aukciono dalyviai neteikdavo konkurencinių pasiūlymų aukciono metu, bet vėliau įsigydavo VVP išleistus neviešai; nustatyti asmenis, kurie 2009-2012 m. įsigijo VVP, išleistus neviešu būdu; nustatyti, kokią skolinimosi vidaus rinkoje dalį 2009-2012 metais sudarė VVP, išleisti neviešu būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo I. Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Taip pat siūloma įvertinti I. Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir I. Šimonytės bei tuometinio Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Parlamentarų grupei inicijuojant tyrimą dėl 2009-2012 m. vykdytos Lietuvos finansų politikos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis siūlo papildyti tyrimo apimtį naujais klausimais ir atskleisti tas aplinkybes, kurios stipriai prisidėjo prie tuomečio šalies ekonomikos nuosmukio bei lėmė vykdytą finansų politiką.

G. Landsbergis siūlo tyrimą papildyti 6 klausimais. Politikas ragina išsiaiškinti, dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neteko galimybės nuo 2007 metų tapti euro zonos nare, „kas būtų gerokai sumažinę jos jautrumą pasaulinės finansų krizės pasekmėms, nes būtų eliminuotas nacionalinės valiutos devalvavimo rizikos veiksnys, lėmęs rizikos priedų šuolį ir staigų kredito prieaugio lėtėjimą“.

„Dėl kieno veiklos ar neveikimo nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva laikėsi prociklinės biudžeto politikos ir nesugebėjo sukaupti adekvačių fiskalinių rezervų, kuriuos sugebėjo sukaupti Estija? Dėl kieno veiklos ar neveikimo 2008 metais susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas, lėmęs didžiąją dalį staigiai išaugusio skolinimosi prieaugio 2009 metais, kai dėl ekonomikos susitraukimo išnyko ūkio kaitimo generuotos pajamos? Kieno sprendimais 2008 metais buvo paskirstytas sukauptas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervas ir kiti rezervai, kurie turėjo būti naudojami ekonomikos nuosmukio metu?“, - tokius klausimus tyrimo komisijai teikia G. Landsbergis.

Jis norėtų išsiaiškinti, kodėl ir kieno buvo nuo visuomenės ir politikų slepiama informacija apie padidėjusias ūkio rizikas, būtinybę sukaupti perteklių 2008 metais, taip pat apie prognozuojamą recesiją 2009 metais?

Jeigu Seimas pritartų, komisija tirtų, dėl kieno veiklos ar neveikimo buvo neįvykdyta 2008 metų skolinimosi programa?

„Kodėl, matant likvidumui keliamas rizikas ir ūkio lėtėjimo, galinčio baigtis staigiu nusileidimu, ženklus tuo metu nebuvo kreiptasi į tarptautines organizacijas finansinės paramos? Dėl kieno veiklos ar neveikimo Lietuva neturėjo galimybės pasinaudoti Tarptautinio valiutos fondo numatyta lanksčiąja kredito linija (flexible credit line (FCL), nes neatitiko reikalavimų, keliamų siekiant pasinaudoti šiuo skolinimosi instrumentu?“, - klausia Seimo konservatoriai.