Seimo komisija nori užsakyti išorės auditą dėl LRT finansų

„Mes kreipiamės į Vyriausybę, kad skirtų lėšas, ir pradėtų viešųjų pirkimų procedūrą, kad kažkokia audito įmonė galėtų įvertinti. Turbūt būtų geriausia tarptautinis auditas, bet koks bus pirkimas ir kokios sąlygos, čia dar diskusijų klausimas“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Informacijos visų pirma prašoma iš Lietuvos radijo ir televizijos, o kiti adresatai – nuo atskirų Seimo komitetų iki Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Valstybės kontrolės, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK).

„Mes sutarėme, kad kreipsimės į įvariais institucijas, jų yra keturiolika, iš LRT paprašysime visų įmanomų sutarčių,sutarčių priedų, o į kitas institucijas kreipsimės, kad jos pradėtų atskirus tyrimus“, – sakė A. Nekrošius.

LRT prašoma pateikti 2013–2017 metais sudarytų sutarčių kopijas, LRT tarybos posėdžių medžiagą, Registrų centro prašoma informacijos apie prodiuserinių kompanijų akcininkus, LRT vadovų akcijas ir t. t., VTEK – įvertinti vadovų interesų deklaracijas, patiekti atliktų tyrimų, jei tokių buvo, medžiagą.

Valstybės kontrolės klausiama, ar jie planuoja tirti LRT veiklą, prašoma pateikti atliktų auditų informaciją, Seimo Audito, Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų – informaciją, kokie buvo atlikti LRT parlamentinės kontrolės veiksmai.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašoma pateikti informaciją apie reklamos ribojimų pažeidimus, STT – pateikti antikorupcinį vertinimą dėl programų kūrimo, eterio laiko pirkimo tvarkos. VPT turės atlikti vertinimą, kaip LRT vyko viešieji pirkimai, Finansų ministerijos prašoma dokumentų, susijusių su LRT finansavimu ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimu.

Taip pat „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu nuspręsta rinkti ir visuomenės skleidžiamą informaciją apie LRT.

„Realybė tokia, kad žmonės ir feisbuke rašo, ir kartais atsiunčia vienus ar kitus dokumentus, ir būtų gerai turėti centrą, kuris tą informaciją surinktų“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė.

Nuspręsta sukurti elektroninį paštą, kuriuo komisijai galėtų rašyti gyventojai.

Antras komisijos posėdis planuojamas kitą savaitę, į jį kviečiami LRT direktorius Audrius Siaurusevičius, jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis, LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.

„Daugiausia paliesime klausimus dėl LRT valdymo struktūros, valdymo organų, kaip vykdo procedūras, techninių dalykų“, – sakė A. Nekrošius.

Klausiamas, ar sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis prašanti komisija nesulauks to paties atsako, jog tai konfidenciali informacija, A. Nekrošius teigė, kad „specialiosios tyrimo komisijos statutas visą tą konfidencialumą panaikina ir komisijos nariai turi teisę susipažinti su visa informacija“.

Seimo nariai jau prašė LRT pateikti sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis, bet argumentuojant konfidencialumu buvo pateiktos tik duomenis parlamentarams leidusių atskleisti kompanijų sutartys.

Opozicinių konservatorių atstovai tvirtino norintys pakreipti komisijos darbą taip, kad visuomeninis transliuotojas būtų sustiprintas, nors konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė vietomis susidaręs „slogų įspūdį, lyg mes jau kažką nuteisėm“.

„Būtų gerai, kad to nebūtų. Aš bent bandžiau kreipti į tai, kad mes stiprintumėm mūsų nacionalinį transliuotoją, sustiprintumėm jo prestižą. Jei kilo klausimai, pabandom juos draugiškai atsakyt. Tam visam Kremliaus propagandos rūke, kuris vis tirštėja, kur metami milžiniški pinigai, prarasi ar susilpninti visuomeninį transliuotoją būtų neprotinga“, – žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.

Konservatorius Andrius Navickas sakė, jog „tikslas turėtų būti turėti nacionalinį transliuotoją, kuris būtų atskaitingas visuomenei ir nepasiduotų politikų įtakai“, o britų visuomeninis transliuotojas BBC „galėtų būti vienas iš tos gerosios praktikos pavyzdžių“.

„Man atrodo, situacija įsisenėjusi, nes ne vienerius metus visi ataskaitų tvirtinimai buvo labai formalūs. Čia ne vien LRT problema, čia ir Seimo nariai žiūrėjo labai formaliai. Kilus abejonėms, o abejonių yra visur, kur yra valstybės skiriami pinigai, kai pradėti formuluoti klausimai, mane truputį nustebino LRT administracijos agresyvi reakcija. Jei atsakymai būtų geranoriški ir dialogo ieškojimas, man atrodo, mums šiandien nereikėtų kreiptis į 14 institucijų“, – kalbėjo A. Navickas.

„Aš bandau žiūrėti pozityviai, kaip besibaigtų tyrimas, tai turėtų sustiprinti nacionalinį transliuotoją“, – pridūrė parlamentaras.

Seimas baigdamas rudens sesiją sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.

Komisijai pavesta nustatyti, „ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“.

Komisija taip pat aiškinsis, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų.

Kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.