„Svarbu, kad Europos Sąjungos valstybės narės vienodai matytų šio klausimo svarbumą, nes grėsmės susijusios su šios elektrinės nesaugumu iškyla ne tik Lietuvai, prie kurios sienos statoma elektrinė, bet ir visoms Europos Sąjungos šalimis“, – sakė Seimo pirmininkas.
Pasak parlamento vadovo, ES ir Baltarusijos požiūris į tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų laikymąsi, saugos kultūrą ir incidentų valdymą Astravo atominėje elektrinėje fundamentaliai skiriasi. „Besikartojantys incidentai, ypač susiję su reaktorių korpusais, atominės elektrinės Astrave statybų aikštelėje tik dar labiau kelia nerimą“, – sakė V. Pranckietis.
Pasak jo, Lietuvai taip pat labai aktualus klausimas – Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo finansavimas. „Lietuva neturi galimybių vienašališkai užtikrinti tinkamo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, todėl svarbu numatyti pakankamą finansavimą iš ES biudžeto būsimoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje, kad Ignalina taptų ES branduolinės saugos sėkmės istorija ir modeliu“, – susitikime teigė Seimo pirmininkas.
Susitikime taip pat aptarta geopolitinė ir saugumo situacija, ekonominė ES ir Lietuvos situacija. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas V. Dombrovkis teigė, kad Lietuvos ekonomika ES kontekste vertinama teigiamai ir ženkliai atsigauna. Susitikime teigta, kad esminis elementas, skatinantis ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, yra struktūrinės reformos. Lietuvos Respublikos vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis fiskalinės disciplinos ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurios reikalingos Lietuvai. Viena tokių reformų – įgyvendinamas socialinis modelis. Tikimasi, kad pavasarį Europos Komisija, vertindama Stabilumo programą, pripažins šią reformą struktūrine ir pritaikys Stabilumo ir augimo pakto lankstumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą