Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitikęs su Klaipėdos pramonininkais pritarė kai kuriems jų teiginiams dėl nepatenkinamos situacijos muitų, žemės nuomos, verslo saugumo, įstatymų leidybos ir kitose srityse, tačiau pabrėžė, kad Klaipėdos regionas ir taip yra vienas sparčiausiai besiplėtojančių.
Jam paantrino ir Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktorius Kęstutis Masalskis. Jo teigimu, pagal pramonės ir bendrojo vidaus produkto augimo tempus Klaipėdos miestas ir apskritis viršija šalies vidurkį. Susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad šis Vakarų Lietuvos regionas sėkmingai verčiasi savo jėgomis be didesnės valstybės paramos.
Kaip šio miesto pranašumai buvo paminėta realiai pradėjusi veikti Laisvoji ekonominė zona bei sparčiai modernizuojamas, po truputį krovos apimtis didinantis Klaipėdos uostas, pelningai dirbančios pramonės įmonės. A. Paulauskas taip pat pabrėžė, kad regiono patrauklumas investuotojams taip pat labai priklauso ir nuo savivaldybių bei pramonės įmonių vadovų aktyvumo. Susidarė įspūdis, kad šalies parlamento vadovas į uostamiestį atvažiavo ne skundų klausyti, o tik pagirti sėkmingai su netobulais įstatymais sugebančiu susidoroti verslininkus.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) nario Krovinių terminalo direktorius Audrius Pauža Seimo pirmininkui išsakė problemas, su kuriomis susiduria uoste veikiančios krovos kompanijos - aukšti geležinkelių tarifai bei dėl to atsirandantis krovinių trūkumas. A. Paužos teigimu, jei Klaipėdos uoste kasmet būtų perkraunama po 20 mln. tonų krovinių, tai Lietuvoje kaip šios veiklos rezultatas liktų po 200 JAV dolerių (per 700 mln. Lt). Uostininkų netenkina dideli krovinių gabenimo geležinkeliais tarifai. Šiuo metu Rusijos krovinių siuntėjams vieną toną atvežti iki Kaliningrado uosto vidutiniškai kainuoja po 35 dolerius, o į Klaipėdos uostą - 72 doleriai.
LJKKA viceprezidentas Benediktas Petrauskas A. Paulauskui priminė, kad šių metų Seimo rudens sesijoje bus svarstomos Klaipėdos uosto įstatymo pataisos, kurias priėmus galėtų realiai pradėti veikti laisvasis uostas. O tai sudarytų sąlygas pritraukti daugiau krovinių, sumokėti daugiau mokesčių. B. Petrauskas priminė, kad su uosto veikla susijusios asociacijos yra parengusios Tranzito koncepciją, kuri galėtų būti geras pagrindas būsimam Tranzitą reglamentuojančiam įstatymui.
Seimo pirmininkas teigė, jog Tranzito įstatymo idėją išgirdęs pirmą kartą, tačiau būtinai pasiūlys ją apsvarstyti Vyriausybei. Jis pritarė minčiai, kad Lietuva deklaruoja esanti tranzito valstybė, tačiau realiai šalyje neveikia nė vienas juridinis aktas, reglamentuojantis tranzito sąvoką.
Šį susitikimą organizavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą