Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas: "Deja, Lietuvoje gyventi nėra gera"

Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas: "Deja, Lietuvoje gyventi nėra gera"

Ar pavyko ką nuveikti Seimui per pirmąsias 100 darbo dienų? O jei pavyko, tai kodėl Lietuva ir toliau išsilaksto? Kodėl žmonių akys dažniau liūdesiu spindi? Kodėl pavojinga žygiuoti su Trispalve rankoje tiek šventės dieną, tiek protesto? „Respublika“ šiandien tęsia vakardienos numeryje pradėtą pokalbį su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu.

- Ar normalu, kad užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius niekieno neįgaliotas ir neprašomas nuvyksta į Lenkiją ir ten atsiprašo už visą lietuvių tautą? Kodėl užsienio reikalų politikos srityje mes tik lankstomės kitiems, bet patys neturime jokio stuburo?

- Su ministru L. Linkevičiumi nebuvau susitikęs, bet galbūt jo žodžiai tiesiog buvo ne taip suprasti. Ką tik grįžau iš Švedijos, kur tikrai nesakiau, kad buvusi Lietuvos Vyriausybė puikiai suvaldė krizę, nes puikiai žinau, kad per tuos ketverius metus mes pasiskolinome dar 30 milijardų. Bet Lietuvoje mano žodžiai buvo išversti antraip.

Tačiau jeigu taip iš tiesų Lenkijoje ir buvo, galiu tik pasakyti už save - Parlamento pirmininkas galėtų atsiprašyti nebent tik už Seimą.

- O kai jūs vyksite į Lenkiją vizito, irgi atsiprašysite lenkų už lietuvių tautą?

- Aš nematau už ką apskritai reikėtų Lenkijos atsiprašyti. Reikia tiesiog sėsti prie derybų stalo ir spręsti dvišalius santykius.

- Lietuvos lenkų rinkimų akcijos į švietimo ir mokslo viceministres deleguota Edita Tamošiūnaitė iškart ėmėsi valstybinio lietuvių kalbos įstatymo palengvinimo lenkams, dirbdama sostinės savivaldybėje uždraudė lietuvių tautinio jaunimo eitynes Gedimino prospektu Kovo 11-ąją. Kaip tokie prieš lietuvybę atvirai nusiteikę asmenys apskritai gali patekti į Lietuvos valstybės tarnybą?

- Bet viceministro postas tiesiog yra politinis.

- Kodėl lietuvybės niekinimas vyksta jau valstybiniu mastu - už savo sprendimus neatsakingi valdininkai užsimano ir paprasčiausiai uždraudžia tautiniam jaunimui su trispalvėmis švęsti Kovo 11-ąją taikiomis eitynėmis centrinėje sostinės gatvėje?

- Ir aš nepritarčiau toms eitynėms, kurios griauna valstybės pamatus, priešina mūsų tautą. Bet jeigu puoselėjamas tautiškumas, lietuviškos vertybės, pagerbiamos Lietuvai svarbios datos, tokios eitynės tikrai gali vykti.

- 1988 metais, per „bananų balių“ Katedros aikštėje už Trispalvę žmones mušė sovietiniai milicininkai, tad 2013-ųjų Kovo 11-ąją, su tomis pat trispalvėmis Gedimino prospektu be valdininkų palaiminimo žygiuosiantį tautinį jaunimą muš Lietuvos policininkai?

- Nemanau, kad kas nors muš žmones. Ir aš galiu eiti prospektu su Trispalve - niekas man negali to uždrausti. Policija privalo suprasti, kad taikių žmonių, nekeliančių jokios agresijos, jie negali griebti už rankų tik todėl, kad jie nešasi mūsų vėliavas.

Nesuprantu, kodėl apskritai neišduotas tas leidimas, bet negaliu to plačiau ir komentuoti, nes nežinau tokio sprendimo aplinkybių.

- Praėjusių metų spalio 14-osios referendume tauta atominei energetikai aiškiai pasakė „Ne“. Kodėl daugiau nei per šimtą dienų tautos išrinktas Seimas dar nesugebėjo priimti jokio sprendimo, kad tautos valią privalu gerbti ir branduolinį klausimą uždaryti visiems laikams?

- Atominės elektrinės klausimo negalima išspręsti labai greitai - nauja valdžia vis tiek privalo susipažinti su esama situacija.

Sutinku, kad įvyko patariamasis referendumas, mes turime gerbti Lietuvos žmonių sprendimą, bet dabartiniu metu dirba ekspertų darbo grupė, kuri iki gegužės 15-osios privalo pasakyti savo nuomonę apie atominę elektrinę.

Jeigu mes pastatysime jungtis su Švedija ir Lenkija, tai savo atominės elektrinės Lietuvai net nereikės.

- Gal reikėtų pateikti iniciatyvą panaikinti Referendumų įstatymą, juk valdžiai už tautos valią svarbesnės darbo grupės, ekspertai?

- Ne, manau, kad referendumo galimybė yra reikalinga.

- Mūsų Konstitucija sako, kad referendumu yra sprendžiami svarbiausi tautos reikalai, bet jau aišku, kad be piliečių atsiklausimo, t.y. ir spjaunant į pačią Konstituciją, bus panaikintas vienas tautos ir valstybės simbolių - litas. Kodėl tautos nuomonė, ar reikia įsivesti eurą, valdžiai taip pat nerūpi?

- Vyriausybėje yra patvirtintas priemonių planas, kaip reikia įsivesti eurą 2015 metais. Juk litas jau ir šiaip yra kaip euras. Aš manau, kad jeigu jau esame ES, tai turime įsivesti ir bendrą jos valiutą.

- Ar britai yra kvaili, kad savo svaro, matyt, niekada ir nė už ką neiškeis į eurą?

- Aš nesakau, kad britai yra kvaili ir taip nemanau. Bet euras yra kiekvienos valstybės apsisprendimo dalykas.

- Šalyje vyksta paprasti dalykai - Vyriausybė į užsienio investuotojus žiūri lyg į dievybes, už IBM, „Barclays“, „Western Union“ iškabas bei šių įmonių išsivežamus pelnus Andriaus Kubiliaus kabinetas Lietuvos žmonių sąskaita sumokėjo šimtus milijonų litų, o parama vietos verslui yra dažnai tik simbolinė?

- Mano nuomone, pirmiausia turime sudaryti geras sąlygas vietos verslui, didinti mūsų įmonių eksportą, gamybą, kas uždirba Lietuvai valiutą, kelia ekonomiką.

- Bet Lietuvos įmonės vis dažniau perkelia savo verslą į kitas valstybes, kur mažesni mokesčiai, stabilūs įstatymai?

- Tai yra Vyriausybės problema - ji privalo sukurti visiems, ir lietuviams, ir užsieniečiams, palankią mokesčių sistemą, stabilius įstatymus. Po praėjusios Vyriausybės naktinės mokesčių reformos dar turėsime nemažai darbo taisant tų skubotų ir žiaurių įstatymų spragas. Beje, kai kurias jų taisė ir buvusi valdžia.

Kalbant apie išsikeliantį verslą, galiu pasakyti, kad eksporto balansas vis dar yra teigiamas, pernai užsienyje buvo parduota rekordiškai daug lietuviškų grūdų, kurie uždirbo valiutą, daug užsakymų turi mūsų transportas, auga logistikos verslas.

- Bet dvejopi standartai tebetaikomi: Aukščiausiasis Teismas nutarė apginti Kalvarijos savivaldybės gyventojus ir nutraukti dvokiančių danų kiaulidžių veiklą, tačiau Vyriausybės bei ministerijų lygiu skubiai imtasi žygių keisti dokumentus, kurie ir toliau įteisintų kiaulininkų veiklą?

- Mes esame teisinė valstybė ir privalome vykdyti teismų sprendimus.

- Tačiau to galima nedaryti, jeigu teismo sprendimas kertasi su užsieniečių pelno reikalais?

- Teismų sprendimus privalu vykdyti. Bet kyla kita problema - jeigu jau kadaise leidome užsieniečiams pas mus vykdyti savo verslą, tai staiga viską nutraukti irgi būtų neteisinga. Taip Lietuva taps visiškai nepatraukli užsienio investicijoms.

- Investicijos plaukia, ekonomika auga, mūsų pasiekimais džiaugiasi Europos biurokratai. O kodėl lietuvių kasmet mažėja šimtais tūkstančių, dirbti kitur, auginti vaikų svetimuose kraštuose jie plūsta iš džiaugsmo?

- Žmogus savo šalyje gerai gyvena tada, kai jis oriai jaučiasi, gali nesunkiai susimokėti mokesčius, išvažiuoti pailsėti, turi gerą darbą. Deja, bet taip Lietuvoje dar išties nėra.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder