Pakėlė kartelę
Seimas pakėlė kartelę naujų partijų steigimuisi: reikės nebe tūkstančio, o net dviejų tūkstančių naujos partijos steigėjų. Iki naujo įstatymo įsigaliojimo įsteigta politinė partija, kurioje trūksta narių iki nustatyto minimumo, turės teisę per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos jį pasiekti.
Partija, kurioje trūksta narių jai įsteigti, bet yra sukurta iki šio įstatymo įsigaliojimo, turės teisę tik dvejus metus įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti rinkimų ir referendumo politinėse kampanijose, galės kelti kandidatus rinkimuose, gauti valstybės biudžeto asignavimus, o paskui privalės išsiskirstyti. Žinoma, jei neįvyks stebuklas ir partijos steigėjų skaičius staigiai neišaugs iki 2 tūkst.
Politinis monopolis
Vienintelis balsavęs prieš naująjį įstatymą parlamentaras P.Urbšys „Respublikai“ tvirtino, kad dabar demokratijos Lietuvoje dar labiau sumažės.
„Matau tendenciją, kad dabartinės parlamentinės partijos nori dirbtinai įtvirtinti savo politinį monopolį. Būtent ta nuostata, kad vietoj tūkstančio parašų partijai įsteigti reikia surinkti 2 tūkst. parašų, tai ir patvirtina. Yra suinteresuotumas trukdyti kurtis naujoms politinėms jėgoms, kurios priverstų keistis ir pačias sistemines partijas. Kai kas kalba, kad pas mus partijų yra ir taip per daug. Tačiau nekalbama, kad mūsų žmonių politinis aktyvumas yra daug mažesnis nei Europoje. Pas mus politinėje veikloje dalyvauja apie 8 proc. gyventojų, o Europos vidurkis yra dvigubai didesnis. Naujas įstatymas dar labiau sumažins politinį piliečių aktyvumą, tačiau įtvirtins esamų didžiųjų politinių partijų monopolį“, - argumentus, kodėl balsavo prieš įstatymą, vardijo P.Urbšys.
Bijo konkurencijos
Pasak jo, tai toli gražu ne pirmas veiksmas siekiant stiprinti politinį monopolį.
„Štai prisiminkime ir tai, kad partijoms buvo uždrausta gauti finansavimą iš juridinių asmenų. Parlamentinės partijos juk finansuojamos iš biudžeto, todėl visoms kitoms su jomis neįmanoma konkuruoti“, - akcentavo Seimo narys.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad monopolis stiprinamas ir keičiant kitus įstatymus.
„Rinkimų įstatyme atsirado rinkėjų komitetai. Kas tai yra? Rinkimuose į Seimą yra mišri rinkimų sistema: proporcinė ir vienmandatė. Rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldą įtvirtinta tik proporcinė arba sąrašinė sistema. Praėjusiuose savivaldos rinkimuose buvo leista dalyvauti save išsikėlusiems kandidatams, mat Konstitucinis Teismas išaiškino, kad draudimas dalyvauti nepartiniams kandidatams pažeidžia Konstituciją. Po savivaldos rinkimų partijos susigriebė ir vėl kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar gali save išsikėlę kandidatai dalyvauti rinkimuose, jei yra tik proporcinė sistema. Buvo paaiškinta: jei įstatymų leidėjas palieka tik proporcinę rinkimų sistemą, save išsikėlę pavieniui dalyvauti negali.
Seimas, užuot keitęs rinkimų sistemą bei įteisinęs ir vienmandatę, nusprendė įsteigti rinkėjų komitetus. Žmonės nusivylę partijomis, skundžiasi, kad nenori balsuoti už sąrašus, nes neturi iš ko rinktis. O Seimas, norėdamas apsaugoti partinius kandidatus, nusprendė neleisti savarankiškiems dalyviams dalyvauti pavieniui. Nori, kad pilietinė iniciatyva būtų kuo atgrasesnė, nes nepriklausomų dalyvių sąrašas taptų panašus į partinį“, - dėstė P.Urbšys.
Pamynė Konstituciją
Parlamentaras priminė, kad Seimo Teisės departamentas buvo pareiškęs nuomonę: žmonių priverstinis būrimas į asociacijas, kurios panašios į politines partijas, yra prieštaraujantis Konstitucijai.
„Negana to, Seimas nusprendė, kad rinkėjų komitetai net negali turėti pavadinimų, kad vadintųsi tik raidėmis. Viskas, kas įtvirtinama įstatymuose, rodo norą uždrausti pilietines iniciatyvas, kad esamoms politinėms partijoms nebūtų sudaroma konkurencija. Didžiųjų partijų iš valdžios dabar bus nebeįmanoma išstumti. Pagrindiniai visų pokyčių iniciatoriai yra konservatoriai su socialdemokratais. Kaip jie viską inicijuoja, kaip balsuoja... Atrodo, lyg būtų iš vienos partijos. Tačiau šitoje situacijoje jos vienijasi todėl, kad formuoja savo galią“, - įsitikinęs P.Urbšys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą