Seimūnų ausims - Klaipėdos uosto bėdos

Seimūnų ausims - Klaipėdos uosto bėdos

Dar pernai Klaipėdos valstybinis jūrų uostas krovos augimo tempais neatsiliko nuo kaimyninių uostų. Deja, šiemet per pirmąjį pusmetį tarp Baltijos uostų jis atsidūrė paskutinėje vietoje. Krova Latvijos uostuose mažėjo apie 3 proc., o Lietuvos - net 19 proc.


Vakar Klaipėdoje vyko išvažiuojamasis Seimo Ekonomikos komiteto posėdis. Seimūnai kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, uosto kompanijų atstovais aptarė keturis šiuo metu aktualiausius klausimus.


Aštriausiai buvo diskutuojama dėl geležinkelio tarifų. Uostininkai pasipiktinę, kad metų viduryje, nuo balandžio 1 d., AB "Lietuvos geležinkeliai" padidino tarifus vos ne 30 proc., o tai neigiamai atsiliepia Klaipėdos uosto konkurencingumui.


"Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkas Albertas Šimėnas paaiškino, esą padididinus mokesčius situacija esanti labai prasta, o dar reikalaujama mokėti dividendus. Pasak jo, geležinkelininkai per mokesčius jau "nepasiekia žemės". A. Šimėno teigimu, tarifai padidinti tik nuostolingos veiklos baruose.


Posėdyje nuskambėjo siūlymas naikinti AB "Lietuvos geležinkeliai" monopoliją ir pritraukti privačius vežėjus bei parengti vieną bendrą Lietuvos paslaugų tarifą, kad krovinio siuntėjui nereikėtų aiškintis, kur čia uosto, kur geležinkelio įkainiai.


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuo šių metų sausio 1 d. pradėtas taikyti 2 proc. mokestis už valstybės turto naudojimą. Dėl padidinto mokesčio ji per metus prarastų 16-20 mln. Lt. Vadinasi, dar sumažės investicijos ir Klaipėdos uosto konkurencingumas. Todėl prašoma grąžinti ankstesnį 0,1 proc. mokestį. Seimo nariai informavo, kad jau yra parengta atitinkama įstatymo pataisa ir įregistruota Seime.


Uostininkai taip pat siūlo pagaliau aiškiai apibrėžti uosto rezervinių teritorijų ribas ir bendrą uosto sanitarinę zoną, kad nekiltų kliūčių uosto plėtrai.


Jau kurį kartą kelta ir užteršto grunto likvidavimo Klaipėdos uoste problema: dėl aplinkos ministro įsakymu pernai lapkričio 26 d. pakeisto Lietuvos aplinkos normatyvinio dokumento (LAND) nė vieno kubinio metro grunto negalima išvežti į jūrą. O užteršto grunto aikštelės, apie kurios reikalingumą kalbama jau 10 metų, iki šiol nėra.


Posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos atstovas pranešė, kad po dviejų savaičių bus baigtos LAND rengimo procedūros ir jau birželį dėl šio dokumento bus galima diskutuoti.


Dalia BIKAUSKAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder