Senamiesčio tvarkymo planus žlugdo ir apsileidėliai, ir valdininkų ambicijos

Miesto veidas

Jei būtų paskelbtas konkursas šiurpiausiai atrodančiai Klaipėdos vietai išrinkti, prie senojo Biržos tilto besišliejanti Žvejų gatvės atkarpa drąsiai galėtų pretenduoti į vieną iš pagrindinių nominacijų ar net nugalėtojo laurus.

Dažnas klaipėdietis nė nebeatmena, kelintus metus praeivius ir miesto svečius šiurpina gaisro nuniokoti "Baltijos" kino teatro griuvėsiai, žaliais tinklais apkaišyti, nuolat paramstoma, bet vis tiek stipresniam vėjui papūtus kažkodėl vis išvirstančia tvora apjuosti.

Ne ką prasčiau atrodo ir priešais nelaimėlę "Baltiją" po archeologinių kasinėjimų atsivėrusi vilkduobė, laimei, aptverta, su kadais čia stovėjusio pastato pamatų likučiais. Ši "vertybė" taip pat jau spėjo įsitvirtinti ir šiaip netrumpame miesto nelegalių sąvartynų sąraše.

Vaiduoklis miesto vidury

Buvusį "Baltijos" kino teatrą, tiksliau, tai, kas iš jo liko po gaisro, prieš penketą metų įsigijo Šiauliuose registruota UAB "Fisanta".

Pasak Savivaldybės Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, tuomet tikėtasi, kad pastatui įgijus šeimininką, reikalai pagaliau pajudės. Deja, netruko paaiškėti, kad džiaugtasi per anksti.

Per tuos metus į priekį nepasistūmėta nė per milimetrą. Dar blogiau. Ilgainiui niekieno neprižiūrimi, medžiais sužaliavę statinio likučiai tapo puikia vieta benamiams prisiglausti, o visokiems nesusipratėliams - šiukšlėms versti.

Kol kas vieninteliu "Baltijos" šeimininkų indėliu į Klaipėdos kultūrą galime laikyti nebent tai, kad uostamiestyje visuotinai paplito lig tol negirdėtas terminas - "namas vaiduoklis".

Rakštis miesto tvarkytojams

Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, įstatymai bei jais vadovaujantis parengtos Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės rekonstruojamo ar perstatyti ketinamo pastato savininkus įpareigoja šiam priskirtą teritoriją aptverti, ją prižiūrėti bei kuopti. Už šių reikalavimų nepaisymą, sakė valdininkė, pastato savininkai gali būti baudžiami administracine bauda iki 2 tūkst. litų.

Pasak I. Šakalienės, buvusio "Baltijos" kino teatro savininkai nekart buvo raginami apsikuopti, paremontuoti tvorą. Užuot tai padarę, sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja, šie pareiškę, esą ne jie tvorą pastatė, tad nei tai, kaip ji atrodo, ne tai, kas už jos suversta, jiems nerūpi.

Panašų atsakymą išgirdo ir su savo pareigų nepanorusia įvardyti UAB "Fisanta" atstove Regina Radkevičiene telefonu bendravusi "Vakarų ekspreso" reporterė: "Tai miesto teritorija ir miesto tvora, o sklypo mes visai neturim, išskyrus žemę po pastatu, kurią mes nuomojam."

Tiesa, vėliau ponia Regina savo poziciją kiek sušvelnino - pažadėjo artimiausiu metu užeiti į Miesto tvarkymo skyrių ir pasidomėti, ką jos atstovaujamai firmai derėtų nuveikti.

Planų neviešina

Nė kiek ne mažesnių pretenzijų nei miesto tvarkytojai UAB "Fisanta" turi ir uostamiesčio vadovai.

Pasak Paminklotvarkos skyriaus vedėjos R. Noreikienės, nei miesto merui, nei Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovams ne vis vien, kaip atrodo viena iš prestižinėmis laikomų miesto vietų, juo labiau kad dažnas klaipėdietis dėl apšnerkštos teritorijos skuba kaltinti būtent juos. Deja, sakė valdininkė, kiekvienam nepaaiškinsi, kad visus piktinantys griuvėsiai - ne miesto turtas, o privati nuosavybė, kuria rūpintis ir prižiūrėti - jos savininkų priedermė.

Pasak R. Noreikienės, pastarieji tiek raštu, tiek žodžiu nekart buvo raginti apsitvarkyti. Keletą kartų buvo kviesti ir į susitikimus su miesto vadovais. Paskutinis susitikimas su vadinamųjų namų vaiduoklių savininkais, į kurį buvo kviesti ir UAB "Fisanta" atstovai, įvyko šių metų rugpjūčio 31-ąją. Jame dalyvavusi jau minėtoji R. Radkevičienė, pasakojo R. Noreikienė, miesto merą patikino, kad teritorijos detalusis planas jau rengiamas, o ne vėliau nei ateinančių metų birželį bus parengtas ir pastato techninis projektas bei pradėti statybos darbai.

Tą patį R. Radkevičienė patvirtino ir "Vakarų ekspresui", tiesa, gana miglotai: "Vieta techniškai sudėtinga, todėl dabar kaip tik ir žiūrim, ką ten mes galim pastatyt. Dirba specialistai ir atsakymą turėtų pateikti šiomis dienomis. Detalųjį planą rengiam lygiagrečiai su projektu. Padarėm grunto tyrimus, yra dar kaimyniniai pastatai. Laukiu atsakymo".

Kas rengia detalųjį planą ir ką apskritai ketinama statyti sudegusios "Baltijos" vietoje, R. Radkevičienė, net ir primygtinai klausinėjama, taip ir nepasakė: "Koks jums skirtumas? Dirbam, ieškom išeities, nes situacija nėra paprasta statybai toje vietoje. Aukštas paviršinis vanduo, dumblas. Rimtai dirbam technologiškai. Tai statybiniai dalykai, skirti ne laikraščiui".

Į klausimą, kodėl pačiame miesto centre statinį įsigijusi bendrovė taip ilgai nieko nesiėmė, R. Radkevičienė atsakė trumpai, bet nelabai aiškiai: "Klauskit ne manęs, o tų, kurie viską žlugdė". Tačiau kas buvo tie niekdariai, ištisus penkerius metus kaišioję jiems pagalius į ratus, vėlgi neįvardijo: "Jums geriau žinoti. Bet tai jau praeitis".

Parduos?

Paskutinis sakinys lyg ir nuteiktų optimistiškai. Deja, R. Noreikienė nelinkusi tuo tikėti.

Pasak valdininkės, nuojauta jai bylojanti, kad jei pastato savininkai atkakliai slepia savo planus, kalba vien aptakiomis frazėmis, kyla įtarimas, kad jie tik laukia geros progos "nepatogaus" pirkinio atsikratyti. Tokių atvejų, sakė Paminklotvarkos skyriaus vedėja, kai užspausti į kampą namo vaiduoklio savininkai savo turtą perpardavė, uostamiestyje jau būta. Pavyzdys - namas Turgaus g. 33. Savivaldybė, pasakojo R. Noreikienė, jau buvo parengusi visus reikiamus dokumentus vertingam pastatui susigrąžinti teismo būdu, bet paskutiniu momentu paaiškėjo, kad namas jau turi kitą šeimininką.

Anot Paminklotvarkos skyriaus vedėjos, šiuo metu uostamiestyje esama apie 10 beviltiškai apleistų pastatų. "Bendraujam su visais jų savininkais, tačiau šie vis atranda kokių nors priežasčių nesitvarkyti. O gal laukia geresnių laikų arba dienos, kai jų įsigytas statinys ims ir nugrius...".

Antra vertus, valdininkė pripažino, kad bent iki šiol pinigine bauda nebuvo nubaustas nė vienas apsileidėlis.

Įklimpo teismuose

Visiškai kitokia situacija susiklostė sprendžiant priešais "Baltiją" esančio sklypo Žvejų g. 2b reikalus. Čia pagrindine kliūtimi tapo sklypo nuomotojų ir detaliuosius planus derinančių institucijų tarpusavio nesutarimai, kuriems išpainioti buvo pasitelkti net dviejų instancijų teismai.

Šį mėnesį kaip tik sueina dveji metai, kai šis pačiame miesto centre esantis sklypas 99-eriems metams buvo išnuomotas UAB "V. Paulius & Associates". Pasak bendrovės direktoriaus Žilvino Žilinsko, čia ketinta statyti komercinės paskirties pastatą.

Buvo parengtas ir detalusis planas, miesto politikai jį patvirtino, tačiau, Kultūros vertybių apsaugos departamentui (KVAD) pareikalavus, Klaipėdos apygardos administracinis teismas šį miesto Tarybos sprendimą panaikino, o detaliojo plano galiojimą sustabdė.

Klaipėdos savivaldybės taryba ir UAB "V. Paulius & Associates" savo ruožtu su apeliaciniais skundais kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pastarasis rugsėjo 23 d. priėmė nutartį apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 3 d. priimtą sprendimą.

Pasak R. Noreikienės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visų apeliaciniame skunde išdėstytų šios ilgos istorijos peripetijų nė neanalizavo. Pagrindinis Klaipėdos miesto tarybai ir investuotojams nepalankaus verdikto motyvas - detalusis planas nebuvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamentu (KVAD).

Nesutarė dėl aukščio

"Vakarų ekspresas" dar liepą išspausdintame straipsnyje "Investuoti senamiestyje panorusiems verslininkams - biurokratų žabangos" rašė, kad esminė priežastis, dėl kurios susikirto verslininkų ir paminklosaugininkų nuomonės, - planuojamo statyti pastato aukštis ir, pastarųjų teigimu, pernelyg moderni jo išvaizda.

Vadovaujantis UAB "Pamario projektai" architektų parengtu detaliuoju planu, senojo Biržos tilto kaimynystėje ketinta statyti dviejų dalių - 4 ir 7 aukštų - šiuolaikiškos išvaizdos pastatą.

Tąsyk kalbintas KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio architektas Ramūnas Bartkus "Vakarų ekspresui" teigė nesąs iš esmės prieš tai, kad Klaipėdos senamiestyje atsirastų ir naujos architektūros pavyzdžių, tačiau architektūra architektūrai nelygu. Architekto įsitikinimu, UAB "Senamiesčio projektas" siūlomas itin modernios stilistikos 4 ir 7 aukštų pastatas šioje vietoje, o ir bendrame senamiesčio kontekste atrodytų kaip svetimkūnis.

R. Noreikienė tokius argumentus tiek tada, tiek dabar įvardijo kaip paprasčiausią KVAD paminklosaugininkų nenorą ieškoti kompromiso, savotišką ambicijų karą. Valdininkės teigimu, detalųjį planą visada galima koreguoti, tačiau tam būtinas visų suinteresuotųjų pusių nusiteikimas diskutuoti ir, jei reikia, nusileisti. Būtent to šiuo konkrečiu atveju ir pritrūko.

Antra vertus, sakė R. Noreikienės, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas - galutinis ir neskundžiamas. Vienintelė išeitis iš susidariusios padėties - rengti naują detalųjį planą, gauti visų institucijų suderinimą ir vėl teikti miesto Tarybai tvirtinti.

Senamiestis - lyg bedantė burna

Dar 8-o dešimtmečio viduryje atlikto tyrimo duomenimis, Klaipėdos senamiestyje esama net 40 proc. neužstatyto ploto. Todėl, pasak Paminklotvarkos skyriaus vedėjos, tiek dabar galiojančiame, tiek rengiamame naujame Klaipėdos miesto bendrajame plane kaip viena iš prioritetinių krypčių tvarkant senamiestį įvardijama naujos statybos galimybė buvusio užstatymo vietose.

Anot R. Noreikienės, tai akcentuojama ir Klaipėdos senamiesčio pirminės apsaugos reglamente, patvirtintame KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Algirdo Gintaro.

Pasak Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, išskirtinis ikikarinio Klaipėdos senamiesčio bruožas - tankus užstatymas. Kadangi žemės buvo nedaug ir kainavo ji brangiai, jame niekada nebuvo didelių erdvių, namai gatvėse buvo lipdomi vienas prie kito. Visi šiandien esami skverai, tuščios vietos, sakė valdininkas, yra ne kas kita, kaip per Antrąjį pasaulinį karą patirtų sugriovimų liudytojai.

Pasak K. Macijausko, šiandienos Klaipėdos senamiestis jam primena bedantę burną, o tokius dalykus, žinia, reikia taisyti.

Antra vertus, pasiryžusiems kažką nauja senamiestyje statyti verslininkams dažnai tenka atremti didžiulį greta gyvenančiųjų pasipriešinimą. Ir tai visai natūralu. Kelias dešimtis metų pro savo buto langą skverą ar upę įpratęs matyti žmogus vargu ar apsidžiaugs vieną gražią dieną išvydęs kylant naujo statinio sienas. Ir jokie įrodinėjimai, kad tokiu būdu siekiama atkurti pagrindinę Klaipėdos senamiesčio vertybę - per šimtmečius susiformavusį unikalų gatvių tinklą, atkurti autentiškas erdves, šio nusistatymo nepakeis. Tą liudija ir šiandien išspausdintos "Vakarų ekspreso" apklausos rezultatai.

Vilija ŠILINIENĖ