Senamiestį marina valdžios ir verslininkų nesusikalbėjimas

Miesto veidas

Klaipėdos senamiesčio veidą darkančios universalinės parduotuvės "Pajūris" šeimininkai stebisi, kad miesto valdžia neduoda sutikimo pastato rekonstrukcijai, o priekaištauti dėl apleisto fasado drįsta.

Apipaišytomis ir aptrupėjusiomis sienomis "pasipuošusį" "Pajūrį", kuris kadaise buvo viena populiariausių apsipirkimo vietų, senamiesčio verslininkai vadina didžiausiu šios miesto dalies skauduliu. Tačiau vadinamasis "univermagas", pro kurį praeina didieji srautai turistų, tiek išore, tiek vidumi nesikeičia.

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, paaiškėjo, kad taip yra dėl jo savininkų bei miesto valdžios nesusikalbėjimo.

Valdininkams bei patrauklumą praradusiu senamiesčiu susirūpinusiems verslininkams nesusišnekant, kol kas nejuda ir kiti senamiesčio reikalai.

Negauna leidimo

Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkės Eugenijos Odebrecht įsitikinimu, bent jau išorinis "Pajūrio" aptvarkymas daug nekainuotų, todėl ji stebisi, kodėl jo savininkai nieko nedaro.

Pasak E. Odebrecht, "Pajūris" - turgaus lygio prekybinė mugė prestižinėje miesto vietoje - bene labiausiai darko senamiesčio vaizdą.

Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja Rima Noreikienė, verslininkės paklausta, kaip yra baudžiami apleistų pastatų savininkai, pripažino: baudos esančios tokios nedidelės, kad, panašu, labiau verta pastatų netvarkyti.

Tačiau bendrovės "Mūsų laikas" valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas teigė, kad "Pajūrio" pastatą rekonstruoti mėginama jau kone ketvirti metai, ir vis - nesėkmingai.

"Jau trečią kartą rengiame rekonstrukcijos projektą, nes jo vis nepavyksta suderinti su Savivaldybe. Vien projektavimo darbams jau esame išleidę pusę milijono litų. Sudaromos dirbtinės kliūtys, randama įvairiausių priežasčių mums leidimo rekonstrukcijai neduoti", - sakė R. Cibauskas.

Pasak "Mūsų laiko" direktorės ir "Pajūrį" valdančios kitos įmonės "Laiko linija" valdybos narės Reginos Popovos, pagal projektą būtų stilizuotai atkurti prieškario Klaipėdoje šioje vietoje veikę prekybos namai. "Tai nebūtų stiklas ir betonas, kaip dabar madinga. Norime įamžinti senųjų prekybos namų vardą", - pasakojo R. Popova.

Anot direktorės, rekonstravus pastatą jis ir toliau būtų prekybinės paskirties, tačiau ši veikla būtų organizuojama iš esmės kitaip. "Dabar sunku ką nors pakeisti, nes patalpų išplanavimas yra nedėkingas", - teigė R. Popova.

Pirmininkui - pretenzijos

R. Popova tvirtino susidūrusi su nepaaiškinamu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario, Teritorijų planavimo komiteto pirmininko Kazio Vaišvilos negeranoriškumu.

Anot R. Popovos, "Pajūrio" rekonstrukcija stringa, nes neišsprendžiama automobilių statymo problema: užuot pateikęs kokių nors pasiūlymų dėl vietų mašinoms įrengimo, K. Vaišvila, pasak pašnekovės, savo komiteto posėdžiuose tik tyčiojasi.

"Iš mūsų reikalaujama išspręsti mašinų statymo klausimą. Bet kaip tą padaryti, niekam neįdomu. Neva, kaip norite, taip ir darykite - nors ir dalį pastato nusigriaukit arba į patį pastatą mašinas kiškit, - politikų pasiūlymais stebisi ji. - Suprantu, kad Klaipėdoje trūksta vietų mašinoms statyti, bet ar tai nėra mūsų bendras reikalas? Todėl viskas ir stovi vietoje."

R. Popova pridūrė, kad buvo svarstoma galimybė įrengti požeminę automobilių aikštelę, bet paaiškėjo, jog šioje vietoje po žeme esama daug gruntinio vandens.

"Žodžiu, mums prikaišiojama, kodėl mes pastato netvarkome, o patys pagalius į ratus kaišioja", - piktinosi verslininkė.

Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas K. Vaišvila stebėjosi jo atžvilgiu išsakytomis pretenzijomis.

"Kiek prisimenu, kalba ėjo ne apie "Pajūrio" rekonstrukciją, o apie butų įrengimą. Tvarkyti pastato fasadą net nebuvo planuojama", - miglotai vieną iš komiteto posėdžių prisimena K. Vaišvila.

Kiek vėliau pasižiūrėjęs posėdžio protokolą pirmininkas patikslino, dėl kokių priežasčių tąkart nuspręsta nepritarti prašymui rengti žemės sklypo Turgaus ir Tiltų gatvės sankryžoje detalųjį planą bei pateiktiems projektiniams pasiūlymams.

"Jie norėjo pasistatyti ketvirtąjį aukštą ir vaikų žaidimo bei sporto aikšteles įsirengti ant stogo. Jūs įsivaizduojate, kaip tai turėtų atrodyti?" - klausė K. Vaišvila.

"Nuo to laiko jau praėjo metai, jie galėjo atsižvelgę į pastabas vėl į mus kreiptis, tačiau iki šiol to nepadarė", - pridūrė pirmininkas.

Tuo tarpu R. Popova stebisi, kodėl pirmininkui taip įstrigo tik tie butai, nors tai esą buvo tik vienas iš siūlymų pirminiame projekto variante. Nors pirmininkas teigia priešingai, R. Popova tvirtina, kad į pastabas buvo atsižvelgta, projektas pakoreguotas ir apsistota tik ties komercinių patalpų įrengimu, tačiau vis tiek reikalai į priekį nejuda.

Po diskusijos - tyla

Nesusikalbėjimas tarp valdininkų ir verslininkų pastebimas ne tik šiuo atveju.

Prieš keletą savaičių vykusioje diskusijoje mirštančiam senamiesčiui atgaivinti Savivaldybės atstovai, menininkai bei verslininkai sutarė nedelsiant imtis senamiesčio problemų suvieniję pajėgas - susibūrę į bendrą iniciatyvinę grupę. Tačiau, pasak E. Odebrecht, nuo to laiko stojusi mirtina tyla: diskusijoje iškeltos senamiesčio problemos vėl grimzta užmarštin.

"Laikas eina, tuoj vasara prasidės, visi laukiame kardinalių permainų, kurių mūsų senamiesčiui iš tikrųjų reikia, tačiau iš Savivaldybės nieko negirdėti", - iš Savivaldybės iniciatyvos nesulaukia E. Odebrecht.

Senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė nusiteikusi griežtai: ji įsitikinusi, kad jei senamiesčio situacija artimiausiu metu nesikeis, atsakingi valdininkai turėtų pasitraukti iš savo postų.

Tuo tarpu Savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistas Vidas Pakalniškis tvirtino, jog grupė senamiesčio problemoms spręsti bus suburta tada, kai patys verslininkai pasiūlys aktyviausius savo atstovus į šią grupę. Anot V. Pakalniškio, diskusijoje buvo nuspręsta, kad verslininkai kreipsis į šį klausimą kuruojantį Kultūrų komunikacijų centrą.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ