Paveldas
Kelių šimtmečių senumo palaikai, archeologų rasti kasinėjant buvusios šv. Jono bažnyčios teritorijoje, netrukus jau turėtų surasti amžinojo poilsio vietą.
XVI amžiaus pabaigos - XVII amžiaus palaikus, paimtus iš 172 bažnyčioje buvusių kapų, šiuo metu saugo Klaipėdos
universitetas. Viena iš vietų, kur jie galėtų būti perlaidoti yra šalia Lėbartų kapinėse iškilusios koplyčios. Vis dėlto tai - dar ne galutinis sprendimas.
Pasak Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigo Reinholdo Moro, dėl tolesnio palaikų likimo dar bus tariamasi su vyskupu, uostamiestin ketinančiu atvykti šią savaitę.
Palaikai buvo surasti dar 2006-aisiais archeologams tyrinėjant buvusio saldainių fabriko teritoriją, kur buvo aptiktos šv. Jono bažnyčios, šioje vietoje stovėjusios nuo XVI amžiaus pabaigos iki 1706 metų, liekanos.
Pasak tyrinėjimams vadovavusio Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Gintauto Zabielos, archeologai tuomet suskaičiavo 182 bažnyčioje buvusius kapus, tačiau antropologai patvirtino jų buvus dešimčia mažiau.
"Skaičiai skiriasi todėl, kad nemaža dalis kapų buvo suardyta. Antropologai skaičiuoja pagal kaulus", - sakė G. Zabiela.
 |
| Vietoje, kur buvo pradėti statyti "Jono namai", iš viso aptikti 172, spėjama, pasiturinčių šv. Jono bažnyčioje palaidotų žmonių kapai. |
Visi klaipėdiečiai buvo palaidoti bažnyčios viduje - būdavo išardomos grindys, iškasama duobė, o paskui ji vėl uždengiama. Viename iš kapų netgi aptiktas įkritęs kastuvas. Bažnyčios išorėje palaidotųjų nebuvo.
Beje, įdomu tai, kad XVIII amžiaus pabaigoje Prūsijos karalius savo įsakymu uždraudė laidoti bažnyčiose. G. Zabielos teigimu, taip padaryta higienos sumetimais - kartais palaikai po grindimis būdavo palaidojami nepakankamai giliai, todėl bažnyčiose tvyrodavo nemalonus kvapas.
"Šv. Jono bažnyčioje žmonės buvo laidoti veidais į altorių. Kai kurie kapai buvo šeimyniniai, griaučiai dedami ant griaučių. Tai nebuvo visiškai eiliniai žmonės - galbūt kunigai, galbūt bažnyčios fundatoriai, tačiau tiksliai nežinoma. Bėda ta, kad bažnytinės knygos, kurios gerai išlieka kitur, Klaipėdoje neišliko - čia praėjo keli gaisrai, archyvus iššlavė ir Antrasis pasaulinis karas", - pasakojo G. Zabiela.
Anot jo, išvada, jog palaidotieji turėjo būti pasiturintys daroma todėl, kad aptikta ėduonies pažeistų dantų, o traumų nebuvo daug. Ėduonis signalizuoja apie tai, kad žmonės gerai maitinosi, o traumų nebuvimas - kad gyveno ramų gyvenimą. Be to, eiliniai miestiečiai buvo laidojami kapinėse.
G. Zabielos teigimu, palaidotųjų šv. Jono bažnyčioje nėra labai jau daug, paprastai tokiose vietose kapų būna daugiau. Pavyzdžiui, daugybė jų pasirodė šiemet pradėjus kasinėti Trakuose buvusios bažnyčios vietą, tačiau šie maldos namai, anot archeologo, ir stovėjo ilgiau.
Buvusio saldainių fabriko teritorija buvo turtinga ir radinių. Perkėlus bažnyčią į kitą vietą miestiečiai čia ėmė versti šiukšles - aptikta tūkstančiai gyvulių kaulų, koklių, olandiškų pypkučių fragmentų, keramikos šukių, trys XVIII amžiaus prekybinės plombos. Tačiau iš įdomesnių yra tik viename kape aptikta vaškinė lėlytė, šiuo metu eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje. Pasak G. Zabielos, tai tikriausiai buvęs vaiko žaislas, Lietuvoje tokių daugiau nerasta.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą