Praeitą savaitę Palangoje duris atvėrė siaubo namai -muziejus, pavadinti vampyro Nosferatu vardu. Savininkas Sergejus nieko blogo tame, jog siaubo namai įrengti vos per pusšimtį metrų nuo miesto bažnyčios, nemato. Tuo metu dvasininkai ragina susilaikyti nuo lankymosi muziejuje, o kurorto
valdžia apie tokios įstaigos egzistavimą išgirdo tik iš žurnalistų.
"Ko gero, bažnyčia pati pirmoji istorijoje pradėjo žmones gąsdinti demonais, velniais, pragaru. Žmonija vienu momentu visu tuo patikėjo ir atsirado baimės, baisesnės už pačius demonus. Tad visai logiška, kad įsikūrėme bažnyčios papėdėje", - mano Sergejus.
Jis svarstė, jog galbūt kai kuriuos žmones būtent apsilankymas siaubo muziejuje atves pas Dievą: "Kunigai galės sakyti nusidėjėliams, atėjusiems išpažinties: "Nedorėli, tris kartus persižegnok ir nueik į siaubo namus, pažiūrėk, kas tavęs lauks, jei taip gyvensi."
Nakvynei - eilė
Savininko teigimu, pirmojo kinematografijos istorijoje siaubo filmo personažo vampyro Nosferatu vardu muziejus pavadintas neatsitiktinai. Filmas buvo pastatytas 1920-aisiais - tais pačiais metais Palangoje iškilo visuomeninės paskirties pastatas - skalbykla, kuriame ir įsikūrė siaubo namai.
Apleistame M. Valančiaus g. 4-ajame name įrengtas 21 kambarys. Čia eksponuojamos garsių siaubo filmų ("Košmaras Guobų gatvėje", "Valentinas", "Teksaso skerdynės", "Mirusiųjų diena" ir kt.)vizualinės improvizacijos su žinomais personažais - Fredžiu Kriugeriu, Nosferatu, zombiais, demonais, raganomis bei kitomis mistinėmis būtybėmis.
Visa ekspozicija parvežta iš JAV, didžioji dalis kaukių naudojamos kino studijose siaubo filmų kūrimo metu.
"Štai čia - vizualinė improvizacija "Toksinis kambarys", - aprodydamas muziejų pasakoja Sergejus. - Čia - mistinis gyvūnas, kuris minta mirusiųjų dvasiomis. Šalia - medicinos kambarys, kuriame mėginta gelbėti mirštančiuosius, bet nesėkmingai - patys gydytojai pavirsta zombiais."
Viena iš pirmojo aukšto erdvių pavadinta "Inkvizicijos kambariu". Jame eksponuojami inkvizicijos laikų kankinimo įrankiai, kuriuos lankytojai gali "pasimatuoti".
Labiausiai aštrių pojūčių ištroškusiems muziejaus lankytojams siūloma pamėginti laimėti galimybę praleisti naktį viename iš siaubo namų-viešbučio kambarių.
"Apsistojusieji galės realiai pajusti siaubo namų dvasią, kuri kuriama ir su specialaus apšvietimo bei garso efektų pagalba. Čia netgi kvapas specifinis. Nakvynės kambarys įrengtas taip, kad žmogus negalės išjungti nei šviesos, nei muzikos, tad visą naktį turės klausytis bildėjimų, šnaresių", - provokavo Sergejus. Jis tikino, kad nemaža eilė norinčiųjų apsinakvoti siaubo namuose susidarė dar prieš juos atidarant.
"Kuo daugiau juokiesi iš baimės faktorių, tuo lengviau su jais sugyventi. Mano ikimokyklinio amžiaus vaikai per visus Helovynus rengiasi raganomis, baisuokliais ir velniais. Visada į šventę kviečiame daug vaikų - jiems labai patinka. Vaikai atsikrato kompleksų, baimių, tampa ryžtingi. Pokyčiai tik teigiami. Tik, žinoma, reikia ne bauginti Helovynu, o daryti iš to atrakciją", - mano pokalbininkas.
Moterys išsigando
Tiesa, ne visi palangiškiai linkę juokauti su dalykais, keliančiais jiems nepaaiškinamą baimę. Savininkas prisipažino, kad surasti bilietų pardavėją, kuris sutiktų dirbti muziejuje, pavyko tik pačią paskutinę dieną.
"Aštuonias kandidates tenkino ir darbo sąlygos, ir siūlomas atlygis iki to momento, kol jos ateidavo pasižiūrėti į realią darbo aplinką. Viena moteris sutiko dirbti, bet tik su sąlyga, jog kartu su ja bus apsaugos darbuotojas, ir jokiu būdu jai vakare nereikės eiti vidun ir tikrinti, ar kas nepasiliko muziejuje, o apsitvarkyti ateis tik rytais", - pasakojo Sergejus.
Pokalbininkas prisipažino, kad viena muziejaus-viešbučio "gyventoja" gąsdina ir jį patį. "Man pats baisiausias eksponatas - antrame aukšte esanti ragana, ypač jos žvilgsnis. Kelis kartus praeidamas pro šalį dar kol viskas čia buvo montuojama, pajutau šiurpuliukus bėgančius per nugarą."
Vos per mėnesį muziejaus ekspoziciją įrengę klaipėdiečiai menininkai Darius Vaičekauskas ir Edmundas Lukminas nieko neįprasto teigė nepatyrę.
"Tik pradžioje sapnavosi visokie "baibokai" naktimis, o paskui susigyvenom su jais - ateinam, pasišnekam besidarbuodami, - juokėsi D. Vaičekauskas. - Įrengti muziejų per tokį trumpą laiką buvo savotiškas iššūkis, nes kai atėjome į šį namą, jis buvo gana apleistas, su visiškai neįdomiu interjeru, tad viską teko iš esmės keisti. Bet užtat turėjome absoliučią kūrybinę laisvę - užsakovas daug nekontroliavo nei formuojant atskiras erdves, nei bendrą visumą."
Niekas nelydės
Nusipirkę bilietą į muziejų lankytojai ekspoziciją galės apžiūrinėti tiek laiko, kiek norės.
"Atėjusiųjų niekas nelydės ir nepasakos, kas čia yra. Galbūt vienas norės ilgiau užtrukti, kitas - kuo greičiau išbėgti ar pagąsdinti kitus. Ribosime tik žiūrovų skaičių iki 20 vienu metu", - sakė Sergejus.
Siaubo namuose netgi siūloma surengti įmonės kolektyvo vakarėlį, atšvęsti gimtadienį, bernvakarį, mergvakarį ar aklą pasimatymą.
Tiesa, savininkas perspėja, kad silpnų nervų žmonėms ar besilaukiančios moterims muziejuje geriau nesilankyti. Jaunesni nei 10 metų vaikai ekspozicijas galės apžiūrėti nebent kartu su tėvais.
"Pirmą kartą girdime"
Bronius MARTINKUS, Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
Nei prašymo išduoti leidimą atidaryti tokią įstaigą, nei kokio nors kitokio derinimo su miesto valdžia - nei su administracija, nei mero komanda - šiuo klausimu nebuvo ir niekas nebuvo kviestas į muziejaus atidarymą. Pamėginsime pasidomėti, koks tai muziejus, kam priklauso. Matyt, reikės gerokai pasukti galvą, pasitarti su teisininkais, ar galima jį uždaryti, o galbūt tik tyliai mintyse pasmerkti. Aš asmeniškai nesu siaubo muziejų šalininkas.
"Žmonės prisižais"
Arnoldas VALKAUSKAS, kunigas, Ruklos kapelionas, teologijos mokslų daktaras
Baimės sukėlimas visuomet turi tam tikras psichologines ir dvasines pasekmes. O čia baimė sukeliama ir vaizdavimu būtybių, kurios realiai egzistuoja. Žmogus juokiasi iš tų būtybių, kurių nepažįsta, bet jos turi mums poveikį, ir visuomet negatyvų. Savęs gąsdinimą demonais, dvasiomis pavadinčiau kontakto su jomis ieškojimu ir visiškai neprotingu žingsniu - mūsų kasdienybė ir taip sudėtinga. Šiandien Lietuvoje 1 iš 4 žmonių turi psichikos sutrikimų, ir vietoje to, kad žmogui suteiktų ramybę, jį dar gąsdina. Su savo psichika negalima žaisti: adrenalinas gal ir kyla, bet kas iš to? Tarptautinėse egzorcistų konferencijose nuolat akcentuojama, jog velnio ar raganų vaidinimas turi neigiamų pasekmių, o ir statistika rodo, kad siaubo filmų aktorių gyvenimai yra komplikuoti arba baigiasi tragiškai. Grėsmės patirtis gal gali šiek tiek užgrūdinti, bet iš esmės ji visuomet yra destruktyvi. Piktosios jėgos tikslas - atimti iš žmogaus gyvybiškumą, o per baimę jos veikimui asmuo lengvai atsiveria. Pasaulinė kultūrinė psichiatrijos asociacija apsėdimą šiandien jau įvardija kaip vieną iš diagnozių.
"Pasaulis margas"
Robertas BUNEVIČIUS, gydytojas psichiatras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto direktorius
Nemanau, kad muziejų labai reikėtų reklamuoti, bet, matyt, yra žmonių su specifiniais interesais, kuriems tokie dalykai kelia susižavėjimą. Pasaulis margas. Jautriam žmogui pakliuvus į muziejų gali kilti psichologinių problemų - įvairios fobijos išsivystyti, bet manau, tie, kuriems nesmagu, ten net neis. Daugumą reiškinių gyvenime sunku įvertinti - gera tai ar bloga, ir į siaubo muziejus dalis žmonių eina turbūt ne dėl to, kad ten kažkas gera ar bloga, o dėl to, kad smalsu. Kartais žmonėms reikia stipraus išgyvenimo, kad užmirštų kitą stiprų išgyvenimą. O dėl egzorcizmo - ar tikite tuo? Tai dar viena pozicija gyvenime, tik kiek ji racionali? Kita vertus, net racionalios pozicijos gyvenime nebūtinai yra vienintelės.
Laima ŠVEDAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą