Siekiant efektyviau naudoti Europos Sąjungos investicijas, kuriami du statistiniai regionai

Sprendimas sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui.

ES finansinės investicijos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu.

Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 75 proc. ES vidurkio nesiekia ir nelabai tikėtina, kad artimiausiais metais sieks.

Tikėtina, kad Lietuva, kuri laikoma vienu regionu, viršys 75 proc. Europos Sąjungos BVP vidurkio, o tai yra riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas. Tai reiškia, kad neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai ir ES skiriama parama gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų.

Vienas iš tokios situacijos sprendimo būdų – Lietuvoje sudaryti atskirus regionus, kurių statistiniai duomenys naudojami planuojant ES finansines investicijas. Abiem regionams skiriamos ES sanglaudos politikos priemonės, nacionalinės regioninės politikos priemonės ir atitinkamai ES finansinės investicijos būtų planuojama atskirai – atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį. Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių.

Vyriausybės sprendimu sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.