Šilutės rajoną tvindo politinės intrigos

Rinkimams artėjant

Ramiame gandrų kraštu vadinamame Šilutės rajone politikai pliekiasi net pasigardžiuodami - vieni mojuoja korupcijos vėzdais, skundžiasi specialiosioms tarnyboms, o kiti tik šypsosi ir viską verčia politikavimu.

Nepaisant oponentų šturmų, rajono meras liberalcentristas Arvydas Jakas ir toliau eina pareigas bei giria savo komandos darbą, nors pats yra kaltinamas autokratiniu valdymu.

Simpatijos keičiasi

Šilutės rajono gyventojai išsiskiria tuo, kad dar nė karto nuo 1997 metų per rinkimus į Tarybos daugumą neišrinko tos pačios partijos.

1997 metais 11 mandatų iš 27 laimėjo konservatoriai, 2000-aisiais - Lietuvos valstiečių partija, o prieš keturis metus rinkimus, gavusi 7 mandatus, laimėjo Lietuvos centro sąjunga. Vėliau ši politinė jėga prisijungė prie liberalų ir įsikūrė liberalcentristai.

Šilutiškiai niekaip nenori patikėti vienai partijai ir absoliučios valdžios - prieš devynerius metus Tarybą sudarė 7 partijų atstovai, tiek pat - po 2000-aisiais vykusių rinkimų. Prieš ketverius metus į Tarybą išrinkti 8 politinių jėgų atstovai.

2007-aisiais per savivaldos rinkimus partinis pasiskirstymas kandidatuojant keistis neturėtų - jėgas išbandys tik naujos politinės jėgos: Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Pilietinės demokratijos partija.

"Vakarų ekspreso" kalbinti įvairių politinių pažiūrų Šilutės rajono tarybos nariai tikino, kad artėjančiuose rinkimuose aršiausios kovos vyks tarp dviejų partijų - konservatorių ir socialdemokratų. Esą valdantieji liberalcentristai per savo kadenciją politinių pliusų neprisidėjo.

Pasipylė skandalai

Šilutės rajono politikai į skandalų voratinklį dažniau ėmė pakliūti per šią Tarybos kadenciją.

Prieš tai plačiai pagarsėjusi buvo 2000-ųjų metų istorija, kuomet rajoną valdė socialliberalas Algirdas Balčytis. Jam koją pakišo praūžęs uraganas "Anatolijus".

Anuomet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad meras, skirstydamas gautas lėšas uragano padarytiems nuostoliams atlyginti, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

Po 2002-ųjų savivaldos rinkimų, kai rajonui ėmė vadovauti A. Jakas, į valdančiąją daugumą pateko ir socialdemokratai. Pasak jų pačių, vos tik kairieji ėmė domėtis viešaisiais pirkimais, liberalcentristai išmetė juos iš koalicijos. Dėl to dabar politinių oponentų kirčių A. Jakas ir nebeišvengia.

Šių metų birželį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos skyriaus valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtartinų sandėrių Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, skirstant lėšas rajono mokyklų renovacijai.

Vėliau socialdemokratai bandė surengti interpeliaciją A. Jakui, tačiau ši žlugo net neprasidėjusi - esą sąmoningai buvo sušauktas neteisėtas Tarybos posėdis. Dėl to prasidėjo bylinėjimaisi su Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija.

"Vakarų ekspresui" Šilutės rajono tarybos nariai sakė, kad dar vieną tyrimą STT pradėjo ir dėl įtartinų sandėrių Savivaldybei išsinuomojus automobilius. Šios istorijos jau narpliojamos Viešųjų pirkimų tarnyboje.

Plataus atgarsio sulaukė ir Šilutės rajono valdžios planai įsteigti privačią greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Medikams teko ne kelis kartus streikuoti po valdžios langais ir ginti savo teises.

A. Zuoko metodai

2007-aisiais rinkimuose, kaip ir 2002 metais, liberalcentristų sąrašo lyderiu Šilutės rajone vėl bus A. Jakas.

Meras "Vakarų ekspresui" sakė, kad rinkimus nugalėti turėtų centro-dešiniajam sparnui priklausančios politinės jėgos.

"Dėl tų viešųjų pirkimų oponentai neriasi iš kailio ir politikuoja. Kuo arčiau bus rinkimai, tuo daugiau apie save sužinosiu. Šilutės rajonas ėmė stotis ant kojų. 2005 metais mes gavome pagrindinį prizą už sėkmingą turizmo infrastruktūros vystymą. Yra ruošiami projektai, prieš dvejus metus patvirtintas rajono strateginis planas. O politikai tegul sau kritikuoja, tokia jų priedermė", - sakė A. Jakas.

Jo manymu, Šilutės rajone žmonės labiau balsuoja už asmenybes, o ne už partijas.

Nuo 1995 iki 2000 metų Šilutės rajonui vadovavęs konservatorius Šarūnas Laužikas mūsų dienraščiui taip apibūdino A. Jaką.

"Tai gabus žmogus, tačiau tie gabumai nukreipti ne ta linkme - draugams, sau, bendrapartiečiams. A. Jakas yra perėmęs "geriausias" savo partinio lyderio Artūro Zuoko veiklos bei vadovavimo tradicijas. A. Zuoko metodai įdiegiami ir Šilutės rajone. Dėl turizmo girtis nėra ko - reikia koncentruotų pajėgų, tvarkant infrastruktūrą, o jų nėra", - sakė Š. Laužikas.

Jam buvo nesuprantama, kokiais motyvais remiantis į Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kėdę buvo pasodintas valstietis liaudininkas Virgilijus Pozingis. Šiam politikui ir tenka daugiausiai kaltinimų neskaidria veikla viešųjų pirkimų sferoje.

"Administracijos darbas nukritęs į sovietinių laikų lygį. Išryškėjo autoritarinis valdymas, nes administracijos skyrių vedėjai nebesupranta, kas jų vadovas - meras ar V. Pozingis", - kritikavo konservatorius.

A. Jakas teigė pirmą kartą išgirdęs, kad jį politikai linksniuoja turint marionetę administracijos direktoriaus asmenyje.

Nugali vienybė

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kodėl taip ir nepavyksta politinė revoliucija Taryboje, pašnekovai rėmėsi liberalcentristų "stogu".

"Jie labai vieningi koalicijoje su krikdemais ir valstiečiais liaudininkais, turi tam tikrų interesų. Taip pat žino, kad specialiosios tarnybos bejėgės prieš machinacijas, nesugebės jų ištirti. Todėl ir nepripažįsta jokios kritikos, pasijunta nebaudžiami. Atstovauja ne bendruomenei, o savo interesams", - teigė Š. Laužikas, kuris vėl taikosi į Šilutės rajono mero kėdę.

Socialdemokratų Šilutės rajono skyriaus pirmininkė ir buvusi vicemerė Stasė Skutulienė teigė, kad dabartinė valdančioji dauguma į visus pažeidimus numoja ranka.

"Jei korupcija vadinsime bet kokį elgesį ne pagal įstatymus, tai Šilutėje korupcijos esama. Viskas daroma Tarybai už nugaros. A. Jakas labiau panašus į valdovą, kuri sprendimus priima vienasmeniškai. Tai yra patogu, kai viešiesiems pirkimams per metus skiriama apie 30 mln. litų", - sakė viena iš interpeliacijos merui iniciatorių S. Skutulienė.

Pasak kai kurių politikų, artėjančiuose savivaldos rinkimuose daug ką lems du veiksniai - vasario orai, nes prastas susisiekimas gali atbaidyti rinkėjus nuo balsavimo, ir bendras politinis fonas.

Aišku viena - pamario nevaldys viena partija. Vėl bus margumynas, vėl teks burtis į koalicijas ir rietis dėl įtakos.

Rytoj skaitykite:

* Politinė ramybė Kretingoje: bedančiai oponentai ar sėkmingas valdymas?

Denisas NIKITENKA