Siūloma spręsti nesusituokusių porų (išskyrus homoseksualių) problemas

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos dėl partnerystės realiai negalioja, nes nėra jų įgyvendinimo tvarkos. Visuomenėje vykusios diskusijos dėl šio reguliavimo neretai atsidurdavo aklavietėje, tačiau Konstituciniam Teismui aiškiai pasisakius, kad egzistuoja ir kitos šeimos formos, ne tik susituokusiųjų šeima, atsirado prielaidos priimti įstatyminius pakeitimus.

Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministras viešai diskusijai pateikė Civilinio kodekso pataisas, kuriose siūloma aiškiai įvardinti, kad partneriais yra laikomi nesusituokę, tačiau šeimą siekiantys sukurti vyras ir moteris. Tokių porų santykius teisė reguliuotų jau nuo to momento, kada jie realiai pradėtų bendrą gyvenimą, o ne tuomet, kai partnerystė bus įregistruota.

„Toks modelis leis nesusituokusioms poroms kylančius probleminius klausimus dėl turto dalybų, vaikų išlaikymo ar pan., spręsti žymiai paprasčiau ir greičiau, efektyviai užtikrinant silpnesniosios pusės interesų apsaugą. Kartu poroms bus suteikta galimybė įteisinti savo partnerystę ir oficialiai, t.y. ją išviešinti. Minties nustatyti vien registruotą partnerystę buvo atsisakyta įvertinus, kad tai realiai nepadėtų išspręsti praktikoje kylančių situacijų bei įneštų daug biurokratizmo“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Jo teigimu, siūlymuose sureguliuoti partnerystę nėra siekiama jos tapatinti su santuoka, nors panašumų galima atrasti nemažai.

Pavyzdžiui, įstatymo projekte esamų partnerių turtinius klausimus siūloma spręsti panašiai kaip ir sutuoktinių. Visas jiems bendrai gyvenant įgytas turtas būtų bendras ir priklausytų abiems lygiomis dalimis, išskyrus tą turtą, kurį jie kiekvienas įsigijo atskirai iki pradedant gyventi kartu, paveldėjo ir kitais numatytais išimtiniais atvejais. Norint parduoti ar padovanoti bendrą turtą, bus reikalingas kito partnerio sutikimas. Nuo santuokos turtinių klausimų reguliavimas skirsis tuo, kad partneriai negalės paveldėti vienas kito turto, jiems taip pat negalės būti skiriamos įvairios pašalpos (pvz. našlio), nebus įtvirtinta išlaikymo pareiga vienas kitam.

Skyrybų atveju bendrą turtą siūloma dalinti pusiau arba teismui leisti atitinkamai padalinti skirtingomis proporcijomis atsižvelgiant į silpnosios pusės ar vaikų interesus. Visuomet lieka galimybė partneriams dėl turto susitarti ir pasirašant atskirą susitarimą dėl turtinių santykių tiek partnerystės laikotarpiu, tiek partnerystei pasibaigus.

Pagal teikiamus siūlymus, taip pat bus užtikrinta didesnė nesusituokusių asmenų porų vaikų teisių apsauga. Priešingai nei dabar, tokioje poroje gimus vaikui, kaip ir santuokos atveju, bus automatiškai pripažįstamas tėvystės faktas, jei asmenys bus įregistravę savo partnerystę. Kartu atsiras ir pareiga partneriams rūpintis bei išlaikyti vaiką finansiškai, todėl nebeliks galimybių piktnaudžiauti vengiant tėvystės įsipareigojimų.

Partnerystė baigtųsi tuomet, kai pora, bent vieno iš partnerių sprendimu, nutrauks bendrą gyvenimą, kartu ar atskirai sudarys santuoką, taip pat partnerio mirties atveju.

Ministro teigimu, šis projektas nebus taikomas vienos lyties asmenų santykiams reguliuoti. Nors buvo įvairių iniciatyvų tai padaryti, Konstitucinio Teismo nutarimas tiesiogiai šio klausimo neaptarė. Šiuo metu turtinius santykius efektyviai galima išspręsti tarpusavio susitarimo pagrindu, sudarius sutartį.

Siūlomus pakeitimus įtvirtinantis įstatymo projektas buvo parengtas remiantis mokslininkų ir įvairių institucijų specialistų išvadomis, užsienio teisinio reguliavimo praktika. Šiuo metu įstatymo pakeitimai diskusijoms ir derinimui yra pateikti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms. Patikslinus po pastabų, jie bus teikiami Vyriausybei, o šiai pritarus – Seimui.