"Mūsų manymu, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo procedūra turėtų būti paprastesnė tuomet, kai Seimo narys traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatytas administracinis areštas ir parlamentaras pareiškia sutikimą dėl jo neliečiamybės atėmimo", - sako liberalas E. Tamašauskas.
Projekto iniciatoriai siūlo numatyti galimybę, išklausius Seimo posėdyje generalinio prokuroro pranešimą apie parlamentaro įvykdytą pažeidimą, jau po pertraukos priimti sprendimą suvaržyti Seimo nario laisvę. Tokia galimybė galėtų būti įgyvendinta, jei Seimo narys traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatytas administracinis areštas, ir jei jis pats sutinka, kad jo laisvė būtų suvaržyta.
Šiuo metu Seimo statutas numato, kad šalies parlamento narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Minėtoji nuostata apima ir tuos atvejus, kai Seimo narys traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatytas administracinis areštas, kuris taip pat laikytinas laisvės suvaržymu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą