Slegia svetimo nusikaltimo kupra

„Jau pavargau įvairiose įstaigose aiškintis, kad baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo buvau nukentėjusysis, o ne teisiamasis, - „Vakaro žinioms“ guodėsi 42 metų šiaulietis Vidas (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.), su kuriuo mūsų šalies finansų institucijos dėl kito žmogaus (!) įvykdytų aferų nenori turėti jokių reikalų. - Vykdamas į banką ar kitą finansinių paslaugų įstaigą dabar visuomet esu priverstas pasiimti ir baudžiamąją bylą - kaip įrodymą, kad jokio nusikaltimo nepadariau, o pats buvau apgautas. Galite įsivaizduoti, kaip tai žeidžia morališkai.“

Be nuosprendžio - nė žingsnio

Pastaruoju metu kiek primirštą slogią istoriją Vidui teko prisiminti praėjusią savaitę, kai, norėdamas užsisakyti internetą ir televizijos paketą, jis užsuko į vieną šias paslaugas teikiančią telekomunikacijų bendrovę Šiauliuose. Čia vyro laukė nemaloni staigmena - įstaigos darbuotojas šiauliečiui pranešė negalėsiantis pasirašyti sutarties, nes jo pavardė jau nuo 2009 m. yra nepatikimų klientų duomenų bazėje. „Tai negi aš dabar iki gyvenimo pabaigos taip ir būsiu tame nepatikimų klientų sąraše, į kurį patekau ne dėl savo kaltės, o visai per kito žmogaus „malonę“? - klausė šiaulietis. - Išsiaiškinau, kad šiame sąraše esu dėl mano vardu kažkada paimto kredito iš vienos greitųjų kreditų bendrovės. Susisiekiau su šia bendrove, paaiškinau situaciją. Man pažadėjo, kad per tris dienas situacija bus išspręsta, ir leido suprasti, kad mano pavardė pagaliau dings iš nepatikimų klientų sąrašų. Tačiau jau niekuo nebetikiu. Kodėl niekas nieko nesprendė net devynerius metus, nors su analogiškomis problemomis man yra tekę susidurti jau ir anksčiau?“

Nepatikimu klientu šiaulietis buvo išvadintas ir prieš kelerius metus, pateikęs bankui prašymą gauti keliasdešimties tūkstančių litų paskolą naujam būstui įsigyti. Vyrui buvo paaiškinta, kad bankas paskolos nesuteiks, nes jis buvo prisiėmęs greitųjų kreditų ir jų piktybiškai negrąžino. Nurijęs karčią piliulę Vidas bankui tąsyk pristatė Kėdainių rajono apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Išanalizavus kuriozinę situaciją, paskola šiauliečiui buvo suteikta.

Pateko į darbdavio žabangas

Daugiau nei prieš dešimtmetį iš emigracijos sugrįžęs Vidas tuomet džiaugėsi gavęs darbą vienoje individualioje įmonėje ir nė nenutuokė, į kokius nemalonumus jį įvels darbą suteikęs šios individualios įmonės savininkas. „Darbdavys man ir dar keliems darbuotojams liepė atsidaryti sąskaitas viename banke, o tada paprašė, kad gautas korteles su elektroninės bankininkystės duomenimis pristatytume jam, - pasakojo šiaulietis „Vakaro žinioms“. Netrukus sužinojome, kad jis, pasinaudojęs mūsų tapatybėmis bei kitais duomenimis, ėmė ir savinosi greituosius kreditus.“

2008 m. rudenį Vidas gavo laišką - raginimą grąžinti paskolą vienai greituosius kreditus teikiančiai bendrovei. Kadangi tokiomis paslaugomis jis niekada nesinaudojo, nekreipė dėmesio - pamanė, kad tai kažkieno klaida. Rimtai sunerimti privertė dar keturi analogiški laiškai - raginimai, kurie iš įvairių greituosius kreditus teikiančių bendrovių į jo pašto dėžutę atkeliavo per kelias kitas savaites. Banke išgirsta žinia šiaulietį pribloškė - į jo sąskaitą išties buvo pervedami greitieji kreditai, kurie po to, naudojantis elektronine bankininkyste, būdavo pervedami į svetimą sąskaitą. Tokiu būdu Vido pečius užgulė beveik 3,5 tūkst. litų skola. Negana to - viena kredito bendrovė 1,2 tūkst. litų skolos išieškojimą patikėjo antstoliams, tad Vido banko sąskaita buvo užblokuota, o joje buvę pinigai - priverstinai nurašyti įsiskolinimui padengti.

Sukčius nuteistas, dėmė liko

Nuo to paties darbdavio nukentėjo ir dar keturi darbo sutartis su juo sudarę darbuotojai. Jų vardu buvo paimta iš viso keliolika tūkstančių litų paskolų, kurių dydis svyravo nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. litų.

Nors darbdavys ir prašė nesikreipti į policiją, apgauti darbuotojai, neapsikentę į namus plaukiančių raginimų susimokėti palūkanas už neva paimtus kreditus, nusprendė netylėti. O policijoje pareiškėjų laukė dar vienas netikėtumas - paaiškėjo, kad darbuotojus aplink pirštą apvyniojęs įmonės savininkas yra jau 7 kartus teistas už finansines aferas ir kitus nusikaltimus.

Į teisiamųjų suolą pasodintas aferistas buvo pripažintas kaltu ir, subendrinus bausmę su ankstesnėmis, nuteistas 6,5 metų nelaisvės. Teismas nuteistąjį įpareigojo sugrąžinti kredito bendrovėms visas iš jų apgaule įgytas paskolas. Kredito bendrovė, padedant antstoliui iš Vido išsiieškojusi pinigus, po teismo nuosprendžio šiauliečiui juos grąžino. Viskas lyg ir turėjo stoti į savo vietas. Tačiau aferisto padaryto nusikaltimo dėmė, kritusi ant jo apgautų darbuotojų, išliko net ir nuosprendžiui įsiteisėjus. Ar įmanoma jos atsikratyti? Greitųjų kreditų bendrovė, iš kurios svetimu vardu sukčiaus paimtas kreditas tapo akmeniu po kaklu šiauliečiui Vidui, „Vakaro žinias“ vakar informavo iš savo pusės atlikusi visus reikiamus veiksmus, kad apgaulės būdu paimtas kreditas nebūtų viešinamas duomenų bazėse ir informacinėse sistemose kaip asmeninis Vido įsiskolinimas. Norisi tuo tikėti. Tik kodėl tų veiksmų nebuvo galima atlikti anksčiau, iškart po nuosprendžio įsiteisėjimo?

- Ar normalu, kad Lietuvoje persekiojamos ir nusikaltimų aukos? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Egidijaus BIČKAUSKO.

- Bėgioti po finansų įstaigas su teismo nuosprendžiu ir įrodinėti, kad nepadarei jokio nusikaltimo, turėtų būti daugiau nei nemalonu ir absurdiška. Mano įsitikinimu, šis žmogus iškart turėjo kreiptis į finansinę įstaigą, kuri jį įtraukė į nepatikimų klientų sąrašą, pateikti jai nuosprendį ir pareikalauti išbraukti iš to sąrašo. Jei tokį prašymą gavusi įstaiga nekreiptų dėmesio į pateiktą nuosprendį ir vis tiek neišbrauktų žmogaus iš nepatikimų klientų sąrašų, tada galėtų įsikišti ir valstybės institucijos, kurios įpareigotų privačią įstaigą vadovautis nuosprendžiu ir patenkinti teisėtą žmogaus prašymą. Reikia tą žmogų užjausti, bet, deja, tam tikra prasme tas šleifas jį gali lydėti visą likusį gyvenimą. Juk net ir išbraukus žmogų iš nepatikimų klientų sąrašo, informacija, kad jis nuo tada iki tada jame buvo, vis tiek tikriausiai kažkur išliks. Nueis toks žmogus į kitą banką, kurio atstovams nerodė save reabilituojančio nuosprendžio, o šie pamatys, kad žmogus kažkada buvo nepatikimų klientų sąraše... Ir galbūt to banko atstovai irgi nepanorės rizikuoti bei turėti reikalų su tokiu klientu.

- Kaip vertintumėte dėl svetimos kaltės nuolat nepatogumus kenčiančio žmogaus perspektyvas prisiteisti moralinę žalą?

- Manau, perspektyvos apverktinos, bet tai būtų teisėtas kelias. Būdamas teisėjo vietoje aš jam tą žalą priteisčiau, bet, mano supratimu, niekas iki šiol, atsidūręs panašioje situacijoje, žalos išsireikalauti nebandė. Iš tikrųjų būtų įdomi situacija. Tik ir vėl klausimas - kas šioje byloje būtų atsakovu? Jei teismas žalos atlyginimą priteistų iš nuteistojo, dėl kurio kaltės tas žmogus ir atsidūrė tokioje situacijoje, labai abejotina, ar jis kada nors atgautų priteistą sumą. Tokiu atveju žmogus turėtų dokumentą, patvirtinantį, kad žalos atlyginimas priteistas, bet nuo to jam nebūtų nė kiek lengviau. Juk bandymas prisiteisti kompensaciją irgi kainuoja: tam reikėtų gaišti laiką, samdyti teisininkus ir t.t. Bylinėtis tokio pobūdžio bylose gali tik žmogus, turintis labai gerus nervus, daug pinigų ir laiko. Žinoma, bendraatsakoviu tokioje byloje galbūt galėtų būti ir įstaiga, įtraukusi tą žmogų į nepatikimų klientų sąrašą ir nepaisiusi reikalavimo iš ten jį išbraukti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“