Smeltės kvartalas pagaliau tapo miesto dalimi.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtojimo tarybos posėdyje kalbant apie rezervines KVJU plėtros teritorijas, buvo nuspręsta atsisakyti teisių į vadinamąjį Smeltės kvartalą, kurio gyventojai yra susibūrę į namų savininkų bendriją, ir perduoti šią teritoriją administruoti miesto Savivaldybei.
"Buvo nenormalu, kad mieste gyvenantys žmonės negalėjo gauti tų paslaugų, kuriomis naudojasi kiti klaipėdiečiai. Miesto Savivaldybė neturėjo tam juridinės teisės,- spaudos konferencijoje sakė Z. Balčytis. - Šios teritorijos nebeprižiūrėjo nei miestas, nei uostas. Tačiau tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybė mainais turės perduoti 300 ha teritoriją, esančią piečiau nuo Draugystės geležinkelio stoties, KVJU direkcijos žinion. Ką čia kursime - priklausys nuo studijų bei krovinių srauto didėjimo".
Svarstant KVJU krantinės Nr. 3 naudojimo klausimą buvo konstatuota, kad valstybė jai pastatyti investavo apie 20 mln. Lt, o per trejus metus čia teperkrauta keli šimtai tūkstančių tonų krovinių. Todėl Klaipėdos miesto tarybos buvo paprašyta kaip įmanoma greičiau apsvarstyti ir įvertinti poveikio aplinkai studiją, kurią parengė krantinės operatorė UAB Krovinių terminalas.
AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra informavo, kad atsiradus galimybei per terminalą eksportuoti žalią naftą, planuojama viršyti projektinį terminalo pajėgumą - 7,1 mln. tonų naftos produktų per metus. Todėl ruošiamasi statyti 150-250 tūkst. tonų talpos naują rezervuarų parką naftai laikyti. Šiuo metu "Klaipėdos naftos" naudojamos dvi krantinės išnaudojamos maksimaliai, o kitąmet jų gali nebeužtekti.
Todėl naftos terminalui būtina turėti dar vieną, 3-3,5 mln. tonų per metus pralaidumo, krantinę, kuri galėtų būti pastatyta prie pat uosto vartų, ties šiauriniu molu. Galimybė šioje vietoje pastatyti naują krantinę, ties kuria gylis būtų 14 m, atsirado pagilinus įplaukos kanalą ir pastačius naujus molus.
Specialistų manymu, tai galėtų būti pati pigiausia krantinė, ties kuria galėtų švartuotis iki 80 tūkst. tonų talpos tanklaiviai.
Z. Balčyčio teigimu, valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" privalo turėti tokią galimybę. Nuo to bus nauda ir kompanijai, ir miestui, ir visai šalies tranzito infrastruktūrai.
Krovininių-keleivinių keltų terminalo statinio statybos perspektyvos sulaukė prieštaringos reakcijos. Kai kurių uosto kompanijų atstovų teigimu, šiuo metu pietinėje uosto dalyje, ties jūrų perkėla esančių krantinių galimybės panaudojamos menkai, o pastatyta krantinė kruiziniams laivams švartuotis taip pat nėra labai apkrauta. Todėl statyti dar vieną panašų terminalą būtų ekonomiškai netikslinga.
Be to, nauja prieplauka keleiviniams keltams būtų reikalinga tik tada, jei į uostą per metus atvyktų per 200 tūkst. keleivių. Šiuo metu pervežama ne daugiau 100 tūkst. Apytiksliais apskaičiavimais, šio terminalo statyba kainuotų mažiausiai 100 mln. Lt.
Kita vertus, tik patogioje miesto vietoje pastačius prieplauką su visa būtina infrastruktūra, galima tikėtis didesnio keleivių skaičiaus augimo.
KVJU direkcijos užsakymu valstybinis projektavimo institutas "Pramprojektas" dar 1999 m. parengė teritorijos ties krantinėmis Nr. 80-115 detalųjį planą, orientuojantis į uosto plėtojimo perspektyvą iki 2015 metų. Pagal jį tarp "Smiltynės perkėlos", UAB "Transfosa" teritorijų numatyta įrengti keleivinių-krovininių keltų terminalą. Jame švartuotųsi keleivius ir keleivius su automobiliais plukdantys keltai, kursuojantys reguliariais maršrutais. Vakar KVJU plėtojimo taryba nusprendė atlikti šio objekto galimybių studiją bei teorinius ekonominius apskaičiavimus.
Taryboje svarstant sudėtingą Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programos klausimą susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis teigė buvęs maloniai nustebintas dėl, palyginti, tolerantiškos atskirų uosto krovos kompanijų nuomonės. "Suprantu, kad kiekviena kompanija turi savo planus, savaip įsivaizduoja ateitį, todėl jos pageidautų, kad geležinkeliai pirmiausia būtų rekonstruojami ir plečiami ties jų teritorijomis",- sakė ministras.
Tačiau pavyko rasti bendrą vardiklį ir, šalies transporto ir tranzito stratego manymu, pavyko rasti visiems priimtiną sprendimą.
KVJU plėtojimo tarybos posėdyje taip pat dalyvavo ir Europos jūrų uostų organizacijos (ESPO) generalinio direktoriaus Patrikas Verhovenas (Patrick Verhoeven).