Nuo tada, kai Maskvoje (Rusija) buvo pasikėsinta į grupės "Konversbank Group", kurios dalis yra ir Lietuvoje veikiantis bankas "Snoras", prezidento Aleksandro Antonovo gyvybę, į paviršių kyla vis daugiau negerų dalykų. Kai kurie jų, neatmetama, vyko ir Lietuvoje.
Priminsime, kad, pradiniais duomenimis, į A.Antonovo gyvybę ankstų kovo 11-osios
rytą pasikėsino čečėnų tautybės, kaip įtariama, samdomi žudikai Timuras Isajevas ir Aslambekas Dadaševas. Į "Konvers group" prezidentą buvo iššautos penkios 9 milimetrų kulkos. Jos tikslo nepasiekė tik dėl to, kad A.Antonovą savo kūnu užstojo jo asmens sargybinis. "Respublikos" duomenimis, šiuo metu "Konvers group" prezidento gyvybei pavojus negresia, nors gydytojai iš pradžių ir tvirtino, kad verslininkas buvo sunkios būklės.
Tačiau pasikėsinimas į A.Antonovą kuo toliau, tuo labiau atskleidžia negerų dalykų. Tačiau "Respublikai" atrodo, kad po visu tuo gali slėptis ne kas kita, o siekis nuslėpti tam tikrus ne visai skaidrios tiek "Konversbank Group", tiek ir jos dalies banko "Snoras" veiklos niuansus. Neatmestina, kad juose gali slypėti ir pasikėsinimo motyvas. Beje, pats bankas ir jo prezidentas Raimondas Baranauskas "Respublikos" turimos informacijos arba išvis nekomentuoja, arba ją komentuoja įtartinai šykščiai.
"Snoro" savininkai mėto pėdas?
"Konversbank Group", taip pat - Rusijos žiniasklaida nuo pat pradžių bandė įtikinti save ir aplinkinius, kad pasikėsinimas į A.Antonovą niekaip nesusijęs su grupės bankų veikla. Buvo brukama mintis, kad į "Konvers Group" prezidento gyvybę veikiau jau kėsintasi dėl asmeninės A.Antonovo ir jo sūnaus Vladimiro, kuris iki šiol buvo įvardijamas ir kaip pagrindinis "Snoro" akcininkas, veiklos. Girdi, Antonovai yra Kaliningrado jūrų uosto akcininkai, kur nemažai interesų turi ir čečėnų organizuotos nusikaltėlių gaujos. Pasak rusų žiniasklaidos, būtent po nesutarimų Kaliningrade ir buvo paleisti šūviai Maskvoje.
Tačiau prieš kurį laiką per Rusijos naujienų agentūrą "IA Regnum" skleidžiamus gandus paneigė uždarosios akcinės bendrovės Kaliningrado jūrų prekybos uosto atstovai. Jų tvirtinimu, "tarp uosto akcininkų nėra nė vieno iš Antonovų pavardės".
Tuomet šalies kaimynės žiniasklaida pradėjo spėlioti, kad galbūt "Konvers group" prezidentas ar jo sūnus yra tarp kitos organizacijos labai panašiu pavadinimu - Kaliningrado jūrų žuvininkystės uosto - savininkų. Bet ir ši versija nepasitvirtino. Tos pačios agentūros "IA Regnum" kalbintas ekspertas tvirtino, kad minėtas uostas "yra valstybinė įmonė ir jos akcininkų gretose negali būti privačių asmenų".
Tad Rusijoje įtikimos pasikėsinimo versijos lyg ir nebeliko. Tuo tarpu Lietuvoje "Respublika" gavo neoficialios informacijos, kad į A.Antonovą, kaip įtaria mūsų šaltiniai, galėjo būti kėsintasi dėl "Konvers group" priklausančių bankų, tarp jų - ir banko "Snoras" - agresyvaus skverbimosi ne tik į Rytų, bet ir Vidurio bei Vakarų Europos rinkas. Galbūt - ir dėl galimai neskaidrios pačių rusams priklausančių finansinių institucijų veiklos. "Respublikos" šaltinių tvirtinimu, visa tai galėjo užkliūti konkuruojančioms finansinėms grupuotėms.
Paslaptingas nutikimas Tauragėje
Kad "Konvers group" bankų veikloje gali būti tamsių dėmių, rodo ir kruopščiai, kaip įtariama, nuo visuomenės slepiamas keistas nutikimas Tauragės mieste, kur veikia grupės valdomo banko "Snoras" filialas.
Su teisėsaugos institucijomis susijęs "Respublikos" šaltinis tvirtina, kad prieš kurį laiką minėtame Žemaitijos mieste buvo pradanginta net 50 milijonų litų, o tarp įtartinos istorijos dalyvių minimas ir "Snoro" pavadinimas. Šaltinio žiniomis, prieš kurį laiką Tauragės filialas, kaip įtariama, buvo perpirkęs dešimčių milijonų skolą iš vieno Švedijos banko.
"Panašias operacijas įmanoma padaryti, aišku, ir be banko vadovybės žinios. Paprasčiausiai duodi "otkatą" kuriam nors iš filialo vadovų, tas ir pasirašo dokumentą. Tačiau labai tikėtina, kad banko vadovybė irgi gali viską žinoti. Tokiu atveju bankas, tarkim, milijono vertės skolą nuperka už kelias dešimtis tūkstančių, priverčia kredituojamą įmonę bankrutuoti ir pasisavina jos milijonus kainuojantį realų turtą", - savo abstrakčią nuomonę dėstė "Respublikos" šaltinis.
Anot jo, kad ir kaip ten būtų, prisikasti iki tiesos tokiais atvejais yra labai sunku. "Bankai nenori triukšmo, todėl problemos išsprendžiamos tyliai", - tvirtino pašnekovas. Tačiau, jo vertinimu, ne visuomet su tokia įvykių eiga gali susitaikyti "nusavinti" verslininkai. "Galimas daiktas, kad tokiais atvejais gali būti griebiamasi pačių griežčiausių priemonių. Ypač tuomet, kai tokie atvejai dažni, sumos - astronominės", - teigė šaltinis.
"Respublika" sužinojo, kad vos prieš pusmetį Tauragėje buvo pakeisti vietos banko "Snoras" filialo valdytojai - šias pareigas ėjusį Ramūną Šniepį pakeitė buvęs Švedijos "Swedbank" darbuotojas Aloyzas Sabutis. Ar tai kaip nors susiję su galima mūsų išdėstyta istorija, iš banko "Snoras" Tauragės filialo vadovo sužinoti nepavyko - vakar jo pavaldiniai tvirtino, kad viršininkas serga.
Akcininkų paslaptis
"Respublikai" keista atrodo ne vien Tauragės istorija. Painiavos atsirado ir dėl banko "Snoras" akcininkų. Iki šiol nuolat buvo pabrėžiama, kad "Konvers group" nario savininkai yra du - A.Antonovo sūnus Vladimiras ir "Snoro" prezidentas R.Baranauskas. Girdi, pastarajam priklauso apie 20 proc. akcijų, o kitos yra V.Antonovo nuosavybė. Tačiau "Respublika" gavo duomenų, kad 2003 m. dar vienas grupei priklausantis bankas "Konversbank" įsigijo Liuksemburge registruotą kompaniją "ConversGroup Luxenburg Holding" (buvusi "Incorion"), kuri valdė apie pusę banko "Snoras" akcijų. Tad dabar lyg ir lieka neaišku, kas valdo kontrolinį banko "Snoras" akcijų paketą - V.Antonovas ar Liuksemburgo kompanija? Ir apskritai - kam reikalinga slėpti savininkus?
Vidmantas UŽUSIENIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą