Nežinojo įstatymų
Byla N.Kuperiui nutraukta Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus nutarimu.
„Tai buvo klaida, ne nusikaltimas“, - vakar konstatavo prokuroras. Jo aiškinimu, išsamaus ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bankrutuojančio banko „Snoras“ bankroto administratoriaus veiksmuose nėra iš pradžių įtartų nusikalstamų veikų požymių.
Kalbama apie N.Kuperio 2012 m. sausio 6 d. pasirašytą tarnybinį raštą, leidžiantį tenkinti tuometės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino Degučio ir Dariaus Šinkūno įmonės „Novotersa“ prašymą atlikti 645 tūkst. litų paskolos grąžinimo užskaitą. Ši suma apie 300 tūkst. litų viršijo draudžiamąją 100 tūkst. eurų sumą, kurią leidžiama grąžinti bankui bankrutavus.
Kita užskaita, draudžiamąją sumą viršijanti daugiau nei 900 tūkst. litų, buvo atlikta 2012 m. spalio mėnesį. Irgi ne bet kam, o su žinomo politiko Vidmanto Žiemelio sūnaus Gedimino Žiemelio įmonių grupe susijusiai bendrovei „AviaAM B03“. Išsiaiškinta, kad pastarąją užskaitą patvirtino net ne pats N.Kuperis, o jo įgaliotas asmuo.
Mat užsienietis, kurio kvalifikacija buvo pateikiama kaip etalonas, kuriam joks vietinis bankroto administratorius negali prilygti, iš tikrųjų nežinojo Lietuvos įstatymų ir jais nė nesidomėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad bankroto administratorius samdė privačias šalies ir tarptautines advokatų kontoras („Snoro“ kreditorių lėšomis - red. past.), nuolat konsultavosi su atitinkamų sričių specialistais, banko darbuotojais, savo iniciatyva net buvo įsteigęs Paskolų komitetą, kuris daugybę kartų svarstė, kaip pasielgti su minėtų dviejų bendrovių prašymais.
Pasinaudojo byla
L.Kuprusevičius paaiškino pagrindinius bylos nutraukimo motyvus, kurie remiasi liudytojų apklausomis, elektroniniu susirašinėjimu ir kitais įrodymais.
„Atlikus pirmąją užskaitą (bendrovei „Novotersa“ - red. past.), kai bankroto administratoriaus komanda sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, ji, nepaisydama nuolatinių prašymų, nepanaikino tos bendrovės 1,5 mln. litų rinkos vertės turto įkeitimo, siekdama užtikrinti 300 tūkst. litų žalos atlyginimą, jei ikiteisminis tyrimas nustatytų operaciją buvus neteisėtą“, - N.Kuperio apdairumą gyrė prokuroras.
Be to, kol vyko ikiteisminis tyrimas dėl lėšų užskaitymo bendrovei „Novotersa“, nebuvo tenkinamas ir G.Žiemelio bendrovės prašymas. Tik tuomet, kai STT nutraukė tyrimą (paskui jis vėl buvo atnaujintas - red. past.), bankroto administratoriaus komanda tai įvertino kaip teisėsaugos institucijų išvadą, kad užskaita teisėta, ir automatiškai atliko užskaitą bendrovei „AviaAM B03“.
„Tokie veiksmai mano, kaip prokuroro, buvo įvertinti, jog jie rodo rūpestingą ir atidų savo pareigų vykdymą. Vadinasi, kaltės nebuvo nei dėl tyčios, nei dėl neatsargumo, - akcentavo prokuroras. - Dar paminėsiu, kad net ir Lietuvos bankas į STT paklausimą negalėjo kategoriškai atsakyti, ar tos operacijos yra teisėtos, ar ne. Nebuvo nustatyta nė vieno asmens, kuris būtų bent išreiškęs abejonę, kad tos operacijos gali prieštarauti įstatymams. Tai iš antro karto nustatė tik teismo ekspertai.“
Atlygino žalą
Paklaustas, kaip gali būti, kad žala padaryta, o nėra dėl to kaltų asmenų, L.Kuprusevičius dar kartą patvirtino, kad taikyti baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju nėra kam.
Jis akcentavo, kad nepavyko gauti duomenų, jog byloje figūruojančios įmonės ar jų atstovai kaip nors būtų veikę, kurstę ar susitarę su N.Kuperiu ar jo įgaliotais asmenimis dėl pinigų pervedimo.
Įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo N.Kuperiui taip pat panaikinti, nes 1 232 283 litų suma, kuria buvo viršyti bankroto procedūrų metu leidžiamų maksimalių užskaitų dydžiai, grąžinta į banko „Snoras“ sąskaitą. Pinigus šių metų vasarą geranorišku savo sprendimu pervedė N.Kuperio atstovaujama tarptautinė finansų konsultacijų įmonė. Tiesa, ji turi visas galimybes civilinio proceso tvarka tuos pinigus išsireikalauti iš bendrovių „Novotersa“ ir „AviaAM B03“.
Povilas URBŠYS, buvęs vienas STT vadovų, Seimo narys:
Tokiose politizuotose bylose kaip N.Kuperio, tikėtis iš Generalinės prokuratūros teisinio sprendimo tikrai sunku. Tai, kas įvyko, yra logiška baigtis - kaltų nėra nė vieno, o ir pinigai grąžinti į „Snorą“. Tokiam sprendimui rasti reikėjo labai aukštos kvalifikacijos teisininkų, o jų paslaugos tikrai brangios.
Kitas dalykas: kas jau kas, o vakariečiai pinigus skaičiuoti moka. Drįstu abejoti, kad jie (bendrovė „Zolfo Cooper“ - red. past.) lengva ranka galėjo atsisveikinti su jiems priklausančiais 1,2 mln. litų, būdami be jokios kaltės. Netikiu jų gerumu. Bet ar kas nors patikrins, iš kur atsirado N.Kuperio kontoroje tie 1,2 mln. litų?
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai paviešinama tai, kas daroma paslapčiomis, kyla ne tik slaptas operacijas atliekančių veikėjų baimė, bet ir atsiradusios problemos išsprendimo kaina. Manau, kad grąžinti pinigus buvo nuspręsta, nes kito kelio nebuvo. Jeigu N.Kuperis būtų išteisintas neatlyginęs žalos, kiltų didžiulis skandalas, ir jis turėtų padarinių tiems, kurie tą užsienietį į Lietuvą atsiviliojo. Bet lieka atviras klausimas, ar N.Kuperis buvo suinteresuotas padaryti tą 1,2 mln. litų sandorį ir taip gelbėti savo kontoros reputaciją, ar tas milijonas atkeliavo iš tų, kurie suinteresuoti užgesinti šitą problemą.
Tiesa, neužtenka vien pinigų - reikia dar ir paklusnaus generalinio prokuroro. Prokuratūroje yra įvairių prokurorų, bet jie tarsi vieno fortepijono klavišai: jeigu norima išleisti tam tikrą garsą, pavyzdžiui, kad byla tikrai pasiektų teismą, ji pateks pas tą prokurorą, kuris niekada nepaklus jokiai telefoninei teisei. Yra ir tokių prokurorų, kuriems galima padaryti įtaką. Vienos bylos pasiekia teismus, kitos - nepasiekia, nes prie šito fortepijono sėdi generalinis prokuroras Darius Valys, kurio atžvilgiu prezidentė jau ne kartą pademonstravo dvejopus standartus. Bet natas renkasi ne jis, jam jos pateikiamos, o jis tuomet pagal jas ir spaudžia reikalingus klavišus...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą