Sprangūs politikų raguoliai

Ko verti prieš rinkimus politikų žarstomi pažadai, galime suprasti tik lygindami. Prieš rinkimus visos partijos žadėjo mažinti emigraciją, kovoti su korupcija, didinti savivaldybių savarankiškumą, gerinti sąlygas verslui plėtoti, mažinti mokesčius ir kitokius niekus. O kaip joms pavyko tesėti pažadus? Todėl pradžiai - ištraukos iš trijų valdančiąją koaliciją sudarančių partijų prieš 2008 metų rinkimus pateiktų programų.

MELAGIAI. Saldžiais žodžiais rinkėjus prie balsadėžių viliojančios partijos ir pavieniai politikai savo pažadus užmiršta jau kitą dieną po rinkimų.

Liberalų pažadai

Savo programoje Liberalų ir centro sąjunga prieš rinkimus ryžtingai žadėjo, kad jau 2015-aisiais vidutinė pensija bus 1 500 litų. Be to, žadėjo vietoje Ūkio ir Aplinkos ministerijų įkurti vieną - Veiksmo ministeriją, liberalizuoti naftos produktų rinką, mažinti įvairių sričių verslo licencijavimą, vykdyti pastatų renovavimo programą, vertinant ją kaip pagrindinį valstybės investicinį projektą. Mokesčių srityje ši partija žadėjo mažinti mokesčių tarifus kartu atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų, nedidinti esamų mokesčių tarifų, didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, skiriamą privačiam kaupimui pensijų fonduose, suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą.

PATARIMAS. "Patariu neužmiršti, ką valdančioji dauguma žadėjo praėjusiais metais dėl gamtinių dujų ir šildymo kainų, ir kokios jos yra dabar", - primena Socialdemokratų partijos pirmininkas Audrius Butkevičius.

Liberalų sąjūdis prieš rinkimus savo programoje tikino, kad arčiau žmonių dirbs daugiau policijos pareigūnų, kurie bus tinkamai aprūpinti. Ši partija grasino, kad tarnautojai, dėl kurių kaltės padaroma žala žmonėms ar valstybei (net jiems pasitraukus iš einamų pareigų), neišvengs asmeninės atsakomybės. Taip pat peržiūrės verslą kontroliuojančių institucijų (šiuo metu veikia 152) funkcijas ir sumažins jų skaičių bent penktadaliu, valstybės tarnautojų skaičius bus sumažintas bent 10 procentų, o nuo 2010 metų valstybės biudžetas bus be deficito, jokių naujų mokesčių, iki 18 proc. bus suvienodinti trijų pagrindinių - pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno (bus apmokestinamas tik dividendais išmokamas pelnas) - mokesčių tarifai.

Konservatorių pažadai

Tėvynės sąjunga-Lietuvos konservatoriai savo programoje žadėjo didinti savivaldos savarankiškumą ir tas funkcijas, kurios galimos vykdyti savivaldybėse, joms ir perduoti. Per 4 metus konservatoriai tikėjosi pasiekti, kad ne mažiau negu 10 proc. savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų savarankiškoms ir priskirtosioms funkcijoms vykdyti, būtų perskirstomos per seniūnijas. Kovos su korupcija fronte Tėvynės sąjunga tikėjosi priversti valdininkus pagrįsti savo įsigytą turtą teisėtomis pajamomis ir taip įrodyti, kad sąžiningai tarnauja valstybei. Be to, žadėjo patikrinti visų dirbusių žemėtvarkininkų įgytų sklypų teisėtumą, įskaitant ir jų jau perleistus sklypus.

STT privalo turėti reikiamas galias, kad įvairiomis priemonėmis, taip pat ir galėdama taikyti efektyvius ir Konstitucijai neprieštaraujančius nusikalstamos veiklos imitacijos modelius, padėtų teismams apsivalyti nuo kyšius imančių teisėjų, žadėjo konservatoriai.

Taip pat jie tikino, kad nedelsiant panaikins galimybes valstybės tarnyboje gauti neapmokestinamąsias ir neapskaitomas išmokas, skirtas reprezentacinėms ar kanceliarinėms išlaidoms.

Ši partija žadėjo sumažinti gyventojų pajamų mokestį, jeigu Lietuvos ekonomika pradės sparčiai lėtėti.

"Palengvinti Lietuvos ūkį ir gyventojus ištiksiančio šilumos ir elektros energijos kainų smarkaus padidėjimo naštą. Būtina pereiti nuo pavienių namų renovavimo prie planingai vykdomo masinio gyvenamųjų namų atnaujinimo, kurio apimtis reikia sparčiai išplėtoti bent iki 2 000 namų per metus", - buvo rašoma konservatorių rinkimų programoje.

Tik skaičiai

Nereikia net sakyti, kad beveik nieko iš išvardintųjų programinių nuostatų valdantiesiems nepavyko įgyvendinti. Pasiteisinimui jie kartoja vieną žodį - "krizė". Esą, jei nebūtų prasidėjęs sunkmetis, vaizdą regėtume kitokį.

O dabar - Statistikos departamento (SD) duomenys nuo 2008-ųjų, paskutiniųjų Gedimino Kirkilo Vyriausybės valdymo metų. Iki 2008-ųjų kasmet emigruodavo vidutiniškai po 14 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2008-aisiais išvyko 17 tūkst., 2009 m. - 21,9 tūkst, 2010 m. - 83 tūkst., 2011 m. - 53,8 tūkst. Aišku, šį argumentą galima atremti samprotavimais, esą nuo 2009 m. emigravusiųjų skaičius išaugo vien todėl, kad išvykimą piliečiai deklaruodavo, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo.

Valdžios sektorius 2008 m. buvo prasiskolinęs 17,3 mlrd. litų. Tai siekė 15,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). O jau 2011 m. Lietuva skolinga buvo 40,8 mlrd. litų, arba 38,5 proc. BVP.

Nedarbo lygis per tuos metus taip pat išaugo. Tiesa, Darbo birža duomenis pateikia tik iki 2003-iųjų. Tais metais darbo Lietuvoje ieškojo 10,3 proc. darbingų piliečių. Tačiau, SD duomenimis, vėliau nedarbo lygis jau augo. 2009-aisiais šis rodiklis siekė 13,7 proc., 2010 m. - 17,8 proc., 2011 - 15,4 proc.

Tiesa, infliaciją pavyko pažaboti. Tik nuopelnų dėl to nei Vyriausybei, nei valdančiajai daugumai nederėtų priskirti, kadangi šioje srityje žaidimo taisykles jau diktavo ekonominis nuosmukis ir apkarpytos tiek valstybės, tiek gyventojų išlaidos. Dar valdžioje būnant socialdemokratams infliacija 2007 m. siekė 8,1 proc., 2008 m. - 8,5 proc., o štai jau kitais metais po rinkimų šis rodiklis smuko iki 1,3 proc., 2010 m. - 3,8 proc., 2011 m. - 3,4 proc.

Ką žadėjo - tesėjo?

Pats Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad daugumą užsibrėžtų tikslų jo vadovaujamai partijai įgyvendinti pavyko. Per savo patarėją Virgį Valentinavičių "Vakarų ekspresui" jis atsakė, kad pagrindinius partijos programoje keliamus tikslus Tėvynės Sąjunga, vadovaudama koalicinei Vyriausybei, įgyvendino.

"Bene didžiausia pažanga pasiekta įgyvendinant energetinės nepriklausomybės strategiją, kurios reikšmingu etapu buvo praėjusį trečiadienį Vyriausybės patvirtintas energetikos paketas. Nepaisant krizės, valdantieji daug dėmesio skyrė inovatyvios ekonomikos kūrimui ir užsienio investicijų pritraukimui į aukštųjų technologijų sektorių. Žinoma, daug pastangų ir energijos reikėjo skirti kovai su krize ir jos pasekmėmis, tačiau vienas didžiausių ūkio augimų ES 2011 m. rodo, kad Vyriausybės pastangomis pasiektas finansinis stabilumas padėjo gerus pamatus tvariai ekonomikai. Vyriausybės veikloje konservatorių programinės nuostatos pakankamai nuosekliai atsispindėjo šeimos klausimais, socialinės apsaugos ir švietimo srityse, gerokai suintensyvėjo teisėsaugos pastangos kovoti su šešėliu ir korupcija", - savo požiūrį dėstė V. Valentinavičius.

Jis taip pat priminė, kad 2009 m. pasirašytas Nacionalinis susitarimas suvaidino labai teigiamą vaidmenį kovojant su krize.

"Nuo globalios krizės kenčiančioje Lietuvoje Nacionalinis susitarimas buvo svarbus visuomenės solidarumo simbolis, padėjęs pasiekti svarbius finansų sistemą stabilizuojančius sprendimus ir išvengti to, ką dabar matome Graikijoje - nesugebėjimą priimti būtinus sprendimus, socialinę įtampą ir suirutę. Dabar Nacionalinio susitarimo šalys ruošia naują susitarimą. Įžanginė diskusija įvyko prieš keletą savaičių Visuomenės harmonizavimo parke Prienų rajone", - gyrėsi premjero patarėjas.

Neįvykdyti pažadai

Užtat opozicinės socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius mano priešingai. Jis įsitikinęs, kad apie nuveiktus darbus valdantieji privalėtų atsakyti per metinę Vyriausybės ataskaitą.

"Joje turėtų būti išvardinti visi atlikti darbai, kuriuos buvo numatyta įgyvendinti patvirtintoje veiksmų programoje. Taip pat turi būti nurodytos priežastys, kodėl to ar ano nepavyko pasiekti. Tačiau realybėje mes matome kitokį vaizdą. Nedarbas išaugo, emigracija didėja, infliacija milžiniška. Tiesa, jie giriasi, kad pavyko suvaldyti viešuosius finansus. Tačiau tai buvo labai lengva už skolintus pinigus. Dabar jau esame tarptautinėms ir užsienio finansų institucijoms skolingi 43 milijardus", - priminė A. Butkevičius.

Jis taip pat patarė neužmiršti, ką valdančioji dauguma žadėjo praėjusiais metais dėl gamtinių dujų ir šildymo kainų. Nors ir kalbėta, kad praėjęs šildymo sezonas bus pigesnis, tačiau jis buvo pats brangiausias. Be to, niekaip nepavyko su "Gazpromu" susitarti dėl pigesnių dujų. Negana to, pranešta, kad nuo liepos dujos vėl brangs.

"Sunku suprasti, kodėl pernai taip ir liko nepanaudota 1,3 mlrd. litų infrastruktūrai plėtoti. Juk tai būtų buvusi puiki injekcija ekonomikai nors kažkiek atgaivinti. O tai yra pati didžiausia grąža, lėšos būtų grįžusios į biudžetą mokesčių pavidalu. Be to, kad ir kaip girtųsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, ši sritis taip pat išgyvena didžiulį nuosmukį. Augalininkystė, pienininkystės, gyvulininkystės sektoriai miršta. Tai taip pat yra faktas. Kitu atveju mano komentarą būtų galima vadinti opozicijos politikavimu, kuri kabinėjasi dėl niekų. Tačiau tai yra faktai, o ne populistiniai svaičiojimai", - baigė A. Butkevičius.

Biurokratų neįveikė

Danukas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, vienas iš tų, kuris pasirašė Nacionalinį susitarimą su Vyriausybe, nebuvo toks griežtas, o mėgino ieškoti šio to pozityvaus.

TIK PAŽADAI. "Savivaldos srityje valdančiųjų pažadai labai skiriasi nuo realių darbų", - įsitikinęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

"Turiu būti sąžiningas ir pripažinti, kad po 2008 m. rudenį įvykusių rinkimų situacija ekonomikoje ir viešajame gyvenime radikaliai pasikeitė. Todėl teko ieškoti netipinių sprendimo būdų. Tad tai, jog darbai atitrūkę nuo prieš rinkimus parengtų programų, nestebina. Pripažinkime, iki 2008-ųjų mes nežinojome tikrosios padėties, nes informaciją G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė ribojo, buvo manipuliuojama skaičiais. Po vadinamosios naktinės reformos 2009-aisiais su A. Kubiliaus Vyriausybe pasirašėme Nacionalinį susitarimą, kuriame ji prisėmė tam tikrus įsipareigojimus ir kai kurių tikrai laikėsi. Nebedidino mokesčių, mikroįmonėms pelno mokestį sumažino iki 5 proc. Deja, pažadų neįvesti naujų mokesčių neįvykdė ir apmokestino pramonės įmonių savo reikmėms gaminamą elektros energiją", - apgailestavo D. Arlauskas.

Jis valdančiųjų pastangas suvaldyti krizę vertino pozityviai vien dėl to, kad jie nenuėjo "popso" keliu, kaip Graikijoje ir Italijoje. Kita vertus, pensijos ten didesnės net ir už gerame darbe dirbančio lietuvio atlyginimą.

"Tačiau jei vertintume vadinamojo biurokratizmo saulėlydžio veiklą, šioje srityje pažangos labai mažai. Tiesa, Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba buvo prijungta prie Narkotikų kontrolės departamento, tačiau to maža. Net ir Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje buvo konstatuota, kad Lietuva šioje srityje nieko nepadarė arba padarė per mažai. Vyriausybė, užuot sumažinusi biurokratų armiją, nuėjo kitu keliu - apkarpė jiems atlyginimus. Tačiau to neužtenka. Kol radikaliai nebus sumažintas darbuotojų skaičius, kad mažiau tarnautojų atliktų tą patį darbą, tol niekas nepasikeis", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Arlauskas.

Nemenkino, bet ir negyrė

Pramonininkai taip pat stengėsi išlikti objektyvūs ir nesirengė dabartinių valdančiųjų partijų pastangų sumenkinti. Laikinai einantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento pareigas Gediminas Rainys teigia, kad vertinant šios Vyriausybės darbus susidaro mišrus vaizdas.

"Nereikia pamiršti, kad 2008 m. sutapo su labai žiauria globalia finansų krize. Nuosmukis buvo labai didelis - net 15 proc. Todėl pastangas suvaldyti viešuosius finansus vertinčiau teigiamai. Kaip Vyriausybei sekėsi, galėtume pamatyti lygindami su Latvija, kuriai teko kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Aišku, dabar galime svarstyti, ar vertėjo mokesčius didinti tiek, kiek jie buvo padidinti, kiek vertėjo mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, o gal jį vertėjo smarkiau apkarpyti? Tačiau bent jau tos pastangos suvaldyti krizę ir nedidinti skolos buvo ir yra vienas iš svarbiausių šios ir būsimų vyriausybių uždavinių", - vertino G. Rainys.

Tačiau pramonininkas pripažino, kad daug darbų skyrėsi nuo to, kas buvo deklaruota ir kokios parodytos iniciatyvos.

"Kaip blogo bendradarbiavimo pavyzdį paminėčiau Gamtos išteklių mokestį. Juk jį moka regioninės smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Tačiau nuo 2010 m., kuomet jis padvigubėjo, šiemet vėl padidintas du tris kartus. Šioje srityje valdantieji nesilaikė savo pažadų ir įsipareigojimų tą augimą išdėlioti per penkerius metus", - piktinosi konfederacijos atstovas.

Pramonininkams taip pat svarbus buvo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio padidinimas iki maksimalaus 4 proc. tarifo.

"Nors aiškinamajame rašte buvo minima, kad per metus savivaldybės surenka tik 50 mln. litų žemės mokesčio, tačiau taikydamos maksimalų tarifą gali surinkti iki milijardo. Tad kas gali garantuoti, kad skolų prislėgtos savivaldybių tarybos nepasinaudos ta galimybe? O juk tos finansinės problemos gali būti sprendžiamos tiesiog nužudant atskiras įmones.

Deja, nieko nepadaryta mažinant biurokratiją. Norai, aišku, buvo dideli. Turėtų būti smūginis ir greitas efektas. Nereikia planuoti naikinti ištisas institucijas, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip su mažesniu žmonių skaičiumi atlikti tą patį darbą. Tenka pripažinti, kad TVF spaudžiami latviai labiau pažabojo viešo sektoriaus dydį.

Kaip pavyzdį pateiksiu Vokietijos patirtį. Vokiečiai kaip pranašumą įvardija spartų ūkinių ginčų teismuose sprendimą. Ten tokios bylos baigiasi per savaitę. Pas mus, deja, trunka ištisus metus, o neaiškumų tik daugėja", - apibendrino G. Rainys.

Skriaudė savivaldą ir žemdirbius

Žemdirbių manymu, šiai sričiai nieko gero nenuveikė nė viena iki šiol valdžioje buvusi Vyriausybė. Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų viceprezidentas, nesureikšmina ir to Nacionalinio susitarimo, mat ir jis tebuvo įgyvendintas gal 40 proc., o gal ir mažiau. Svarbiausia, mini B. Markauskas, kad Vyriausybė tesėjo savo pažadą sumažinti pelno mokestį iki 5 proc. mažoms įmonėms ir ūkininkams. Tačiau kitos nuostatos - mažinti biurokratines kliūtis - ši dauguma tikrai neįgyvendino.

Taip pat jam apmaudu, kad taip ir liko netesėti pažadai savivaldai perduoti kai kurias nebūdingas valstybei funkcijas. Daug kalbėta, tačiau nieko nepadaryta.

Tam pritaria ir Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. "Priešingai - savivaldos funkcijų kaip tik buvo mažinama. O apie kokį nors jų savarankiškumo didinimą nėra net kalbos. Todėl šioje srityje pažadai labai skiriasi nuo realių darbų", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Malinauskas.

Užtat žemdirbiai patyrė nemažai skriaudų. Nė vienais metais ūkininkams nebuvo išmokėta tiek tiesioginių išmokų, kiek galėjo.

"Pastebėjau dėsningumą, kad prieš kiekvienus rinkimus žemdirbiai būna labiausiai skriaudžiami. Prisiminkime 2002-uosius, kai mes net kelius blokavome. Matyt, politikams rinkimų kampanijoms finansuoti reikia daugiau paramos iš perdirbėjų, todėl Vyriausybė leidžia sau ir savivaliauti. Tenka pripažinti, kad nė viena Vyriausybė neskyrė deramo dėmesio žemdirbiams, ši - ne išimtis", - apgailestavo B. Markauskas.

Senjorai nusivylę

Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas, šmaikštavo, kad nereiktų skubėti vertinti šios valdančiosios daugumos pastangų, juk liko dar pusė metų, gal per tuos kelis mėnesius jie suskubs ką nors nuveikti?

"Juokauju, aišku. O jei rimtai, rezultatų nematome ir nieko džiugaus pasakyti negaliu. Tiesa, jie šiemet pradėjo grąžinti pensijas, tačiau patys jas ir sumažino. Be to, dirbantieji pensininkai savo pinigus atgaus tik kitais metais. Šiemet spalio 1 d. mes rengiame savo suvažiavimą. Manau, kad jame dalyvaus ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Tikiu, kad prieš rinkimus ji ir vėl žarstys pažadus. Tikėsimės konkretesnių pažadų", - vylėsi P. Ruzgus.