Studentus piktina dideli mokesčiai už pažymėjimų pratęsimą.

Artėjant naujiems mokslo metams tiek moksleiviams, tiek studentams iškyla nemažai problemų. Į "Vakarų ekspreso" redakciją užsukę keletas Klaipėdos universiteto studentų pasidalino savo mintimis apie Klaipėdos universiteto studentų sąjungos (KUSS) veiklą išdavinėjant Lietuvos studento pažymėjimus (LSP).
Redakcijoje apsilankę studentai klausė, kodėl už LSP galiojimo laiko pratęsimą reikia mokėti net 15 litų, tuo tarpu kai naujo LSP išdavimas pirmakursiui, ar jį pametusiam studentui kainuoja 20 litų. Studentų teigimu, tai yra absurdiška kai už naujos hologramos, kurioje nurodomas LSP galiojimo laikas, užklijavimą ant to paties pažymėjimo reikalaujama net 15 litų. Tai atbaido nemažai studentų ir jie nepasiima LSP, taip likdami be nuolaidų važiuojant vietinio susiekimo ir tarpmiestiniu transportu.
Taip pat studentai prašė pasidomėti, kur dedamos už LSP gautos nemažos lėšos, bei kaip laikomasi LSP išdavimo tvarkos, nes, jų žiniomis, yra nemažai faktų, kai KUSS veikloje dalyvaujantys studentai sau bei savo pažįstamiems pratęsinėja LSP galiojimo laiką pusvelčiui, ar net iš vis dykai.

Moka ne už pažymėjimą

"Vakarų ekspresas" paprašė į minėtuosius klausimus atsakyti bei redakcijoje apsilankiusiųjų studentų mestus kaltinimus pakomentuoti KUSS prezidentę Jurgitą Šilinskaitę bei KUSS LSP koordinatorių Andrių Surblį.
J. Šilinskaitės teigimu, vieningo LSP pažymėjimo skirto visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms projektas buvo pradėtas įgyvendinti 1998 metais. 1999 metais Klaipėdos universiteto studentams jau buvo išduodamas LSP. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga užduoda tokios pačios juridinės galios LSP, bet jame yra įmontuota ČIP kortelė ir jis yra naudojamas kaip ir banko mokėjimo kortelė, o Lietuvos stidentų sąjungos išduodami pažymėjimai ČIP kortelės kol kas dar neturi.
Pasipiktinimą sukėlusios kainos už LSP išdavimą ir galiojimo laikotarpio pratęsimą, J. Šilinskaitės teigimu, buvo patvirtintos abiejų studentų sąjungų tarybų, atlikus paskaičiavimus kiek reikia surinkti lėšų, kad šis projektas atsipirktų. KUSS prezidentė sakė, kad studentai mokėdami už LSP arba jo pratęsimą moka ne už patį dokumentą, o už paslaugas, kurias jie gauna. Tai ir atstovavimas studentams valstybinėse institucijose ir universitete bei darbas organizuojant nuolaidas įvairiose įstaigose ir parduotuvėse, kurios gaunamos pateikus LSP.

Pajamos - ne paslaptis

Nemažai daliai studentų atrodo, kad juos atstovaujančios organizacijos gali ir nebūti. Tad jie tikrai nėra suinteresuoti skirti pinigus, kad gautų nuolaidas visuomeniniam transportui ir taip garantuojamas valstybės, šios organizacijos finansavimui.
Į šį argumentą J. Šilinskaitė atsakė, kad kai Lietuvoje bus žinoma, kad studijos aukštosiose mokyklose yra be priekaištų, aukštąjį mokslą reglamentuojanti įstatyminė bazė yra tobula, studentų bendrabučiai yra tokie kaip daugelyje Europos valstybių, studentus atstovaujančios organizacijos nebereikės. Kol nėra tos dienos, tol KUSS prezidentės teigimu studentų sąjungai reikia dirbti ir reikia finansuoti šį darbą.
Už naują LSP pirmakursis turi sumokėti 20 litų. J. Šilinskaitės teigimu, 8 litai iš šios sumos atitenka pažymėjimo pagaminimo išlaidoms, 2 litus sudaro mokesčiai valstybei, 4 litai lieka universiteto studentų atstovybei, o likusieji 6 litai atitenka Lietuvos studentų sąjungai, kurios taryba sprendžia apie jų panaudojimą. Nuo LSP pratęsimo, kuris kainuoja 15 litų, KUSS taip pat lieka 6 litai. Socialiai remtini studentai moka pusę kainos. Be to, KUSS įsigijo skaitmeninį fotoaparatą, kuriuo gali nemokamai nusifotografuoti visi studentai, kuriems reikia nuotraukos LSP. Tai padaryti galima kreipusis į KUSS, kuri yra įsikūrusi Gamtos mokslų fakultete.
Apie KUSS pajamas, kurios gaunamos iš LSP, kiekvienas interesantas gali sužinoti. J. Šilinskaitės teigimu, nėra paslaptis kiek jų gaunama ir kokiems tikslams jos išleidžiamos. Praėjusiais metais KUSS pajamos iš LSP buvo apie 14 000 litų. Visas KUSS praėjusių metų biudžetas siekė 50 000 litų, tad J. Šilinskaitė patikino, kad pajamos iš LSP nėra pagrindinis KUSS pragyvenimo šaltinis.

Tiksli apskaita

Tiek J. Šilinskaitė, tiek A. Surblys griežtai paneigė kaltinimą, kad KUSS veikloje dalyvaujantys studentai sau bei savo pažįstamiems pratęsinėja LSP galiojimo laiką pusvelčiui ar net iš vis nemokamai.
J. Šilinskaitė teigė, kad LSP yra griežtos apskaitos dokumentas ir už jo padirbinėjimą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. A. Sturblys informavo, kad vienos hologramos, kurių kiekviena yra registruojama, pradingimas ar neatsiskaitymas už ją KUSS kainuotų 300 litų. Taip yra užkertamas bet koks kelias nelegaliam platinimui ar kokioms tai nuolaidoms pažįstamiems.

Galimybės dar neišnaudotos

Paklausus kodėl KUSS platinamuose pažymėjimuose nėra ČIP kortelės, įgalinančios LSP naudoti kaip banko atsiskaitymo kortelę, J. Šilinskaitė atsakė, kad nuo 2004 metų visi bankai pereis prie mikročipinės sistemos ir LSP jau bus su ČIP kortele.
"Kol universitetas nesikompiuterizuoja, tol LSP negalima maksimaliai išnaudoti", - sakė J. Šilinskaitė. Tad visos LSP panaudojimo perspektyvos dar yra ateityje. Pirmas LSP žingsnis turėtų būti į biblioteką, kurią kompiuterizavus, naudojant LSP esantį barkodą, nebereikės pildyti knygų paėmimo lapelių.