Sunkiai įkandami kuršių lobiai vilioja juoduosius archeologus

Kultūros paveldas

Jie praturtėja akimirksniu: juodieji archeologai preciziškai išstudijuoja senovės kapus, metalo ieškikliais randa juvelyrinius dirbinius, juos iškasa ir neria į dosnių kolekcininkų rinką.

Nelegalūs archeologijos paminklų kasinėjimai - vis dažnesnis reiškinys ir Lietuvoje, tačiau "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, kad turtingi kuršių kapai vandalams yra neįkandami dėl kapaviečių specifikos.

O Rytų Lietuvos pilkapynuose glūdintys lobiai - pasmerkti tapti juodųjų archeologų grobiu, nes apsisaugoti nuo tokių vandalų nei įstatymais, nei prevencija kol kas neįmanoma.

Velnio prietaisas

Terminas juodasis archeologas - keiksmažodis mokslininkams, ypač dažnai minimas po to, kai žmonėms tapo lengva įsigyti metalo ieškiklių.

Šiuo prietaisu tiksliai nustatoma metalinio daikto buvimo vieta po žeme.

Lietuvoje šiuo metu pagausėjo pigių, nuo 400 litų kainuojančių kiniškų metalo ieškiklių, kurie, pasak mokslininkų, kokybe niekuo nenusileidžia keletą tūkstančių litų kainuojantiems amerikietiškiems prietaisams. Tiesa, kiniški tarnauja trumpiau.

Mūsų valstybėje tokį prietaisą galima nusipirkti be jokių rūpesčių, legaliai, o Vokietijoje metalo detektoriais gali naudotis tik specialiai apmokyti valstybės tarnautojai savanoriai. Švedijoje šių prietaisų naudojimas apskritai uždraustas.

Tokių prevencinių priemonių prieš lobių ieškotojus visoje Europoje ėmėsi tik šios šalys.

Be kita ko, neseniai Vokietijoje buvo surengtas tarptautinis seminaras apie vadinamuosius juoduosius archeologus.

Lietuvai atstovavęs Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) vyriausiasis valstybinis inspektorius Rimantas Kraujalis užsienio kolegoms pranešė, kad mūsų valstybėje nelegalūs kasinėjimai taip pat yra opi problema.

Kuršiška specifika

Mūsų žemė neslepia tiek aukso, kiek Arabijoje, Irake, Irane. Mūsų pilkapiuose nėra tokios gausybės juvelyrinių dirbinių, kiek skitų karalių pilkapiuose Krymo pusiasalyje.

Tačiau, pasak archeologų, kuršių juvelyriniai dirbiniai yra vertingi tuo, kad juos sunku aptikti, ne taip dažnai randami ar pardavinėjami, kaip Skandinavijoje vikingų kirvukai, kurių galima įsigyti net ir antikvarinėse parduotuvėse, nors tai yra neteisėta.

Lietuvos archeologų draugijos tarybos pirmininkas Zenonas Baubonis "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad Lietuvoje archeologines vertybes nelegaliai pardavinėjant matė tik kartą.

"Vilniuje, ant Tauro kalno esančiuose Profsąjungų rūmuose vyksta turgeliai. Vieną kartą mačiau, kaip vaikinas iš po skverno ištraukdavo ir siūlydavo pirkti lietuvišką senovinį ieties antgalį", - sakė archeologas.

Prekyba archeologinėmis vertybėmis pati gajausia Rusijoje bei Skandinavijos šalyse - nepatyrę pirkliai senovinius dirbinius bando parduoti muziejams, o tikri šio reto verslo žinovai naudojasi internetinėmis lobių ieškotojų svetainėmis.

Jų Rusijoje yra per 300, tačiau eilinis vartotojas sunkiai ras tinklalapyje "skylutę", pro kurią pralindus atsiveria šio nelegalaus verslo klodai.

Šiuo metu sunku tiksliai nustatyti kuršių juvelyrinių dirbinių kainas, tačiau aišku, kad Lietuvoje jos - itin žemos, o užsienyje - aukštos.

"Vakarų ekspreso" pašnekovai prisiminė, kad užsieniečiai dar prieš gerą dešimtmetį už kuršišką segę galėjo pakloti apie 30 JAV dolerių. Žinant tų laikų dolerio vertę, tokie pinigai lietuviui - ne maži.

Pilkapių siaubas

Nelegalios archeologijos problema Lietuvoje iškilo dar 1985 metais, kai viename pilkapyne iš jame esančių 80 pilkapių nelegaliai buvo iškasinėta net 30. Po to vandalai apsiramino.

2003 metais kilo didžiulis skandalas dėl išdraskytų pilkapių Rytų Lietuvoje - pilkapiai buvo kasinėjami masiškai.

Gana nedidelėje teritorijoje 8 pilkapynuose buvo nelegaliai iškasinėti net 52 pilkapiai. Apie šį įvykį buvo informuota policija, muitinės tarnyba, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba.

Taip ir nesučiupti lobių ieškotojai pilkapiams tuomet padarė arti pusės milijono litų žalos.

Juodieji archeologai Rytų Lietuvą taip mėgsta dėl to, kad joje itin gausu pilkapių, esančių atokiose vietose, miškuose.

"Informacijos apie archeologinius paminklus galima rasti visur ir ji yra labai gausi, todėl užtenka nuvažiuoti į kaimelį, vietinio girtuoklio paklausti, kur pilkapiai, ir kasinėti. Dažnai už atlygį tai daro net ir vaikai", - teigė archeologas Z. Baubonis.

Bandužių sidabras

Tačiau Klaipėdos krašte - kitaip, ir archeologai bei kilnojamųjų vertybių cerberiai džiaugiasi, kad šiame krašte juodieji archeologai beveik neturi, ką veikti.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas dr. Jonas Genys prisiminė tik vieną nelegalaus kasinėjimo atvejį Klaipėdoje.

"Kuršių dirbiniai buvo patekę į Skandinaviją - žmogus juos siūlė parduoti vienam muziejui per aukcioną. Tenykščiai mokslininkai pamatė, kad daiktai - tikrai lietuviškos kilmės ir pranešė mūsų mokslininkams. Paaiškėjus, kad radiniai įgyti ir atgabenti į šalį nelegaliai, jie nebuvo parduoti", - pasakojo archeologas.

Paaiškėjo, kad sidabriniai antkakliai, karoliai, segės bei kiti papuošalai buvo rasti Bandužių senkapiuose.

J. Geniui asmeniškai teko bendrauti su šias vertybes turėjusiu žmogumi, kuris tikino, esą kuršių dirbinius aptiko dirbdamas šalia senkapių išdygusiame daugiabučių kvartale statybų metu.

"Sakė, kad šalia didelio akmens rado, tačiau aš tuo netikiu, manau, žmogus pasidarbavo senkapiuose", - svarstė dr. J. Genys.

Išprovokavo legenda

Klaipėdos kraštas juodiesiems archeologams yra juodoji dėmė, nes jame pats dažniausias laidojimo būdas buvo ne pilti pilkapius, o laidoti vadinamuose plokštiniuose kapuose.

Tai metro pločio ir dviejų metrų ilgio kapo duobė, kurioje galima rasti apie 20-30 apeiginį drabužį sudariusių daiktų.

Nors ir nenoriai, archeologai išdavė, jog šie kapai - dar turtingesni nei pilkapiai, tačiau jie neturi jokio kauburėlio, juos slepia žemė, tad aptikti - itin sudėtinga.

"Kitas dalykas - plokštiniuose kapuose yra daug paprasto metalo dirbinių, todėl metalo ieškikliai lobių ieškotojus paprasčiausiai suklaidina. Tačiau geležies amžiaus plokštiniai kapai - labai turtingi, bet informacijos apie jų plėšimus neturime", - sakė J. Genys.

Kai kada nelegalius kasinėjimus išprovokuoja mitai ir legendos - taip nutiko Skuodo rajone, Apuolės piliakalnyje.

"Žmonės bandė iškasti kalvelę, apie kurią buvo sukurptas padavimas - neva joje sudėti tauriųjų metalų dirbiniai. Tačiau žmogus "išsidūrė". Dar ir plušo kaip neišmanėlis, nes įsivaizdavo, kad kuo giliau kasi, tuo daugiau tikimybės rasti. Jis nežinojo, kad prakasus vadinamąjį įžemį nieko neberasi", - pasakojo J. Genys.

Jis patikslino, kad 100 kvadratinių metrų piliakalnio plote gali aptikti nebent puodų šukių, nes piliakalniuose žmonės nebuvo laidojami.

Kitame numeryje skaitykite apie tai, kas tampa juodaisiais archeologais, kur jie veikia, taip pat - pokalbį su vienu iš jų.

Archeologas dr. J. Genys pasakojo, kad prieš dešimtmetį šiuose uostamiestyje esančiuose Bandužių senkapiuose pasidarbavo juodasis archeologas ir aptiko vertingų sidabro dirbinių. Bandymas juos parduoti Skandinavijoje buvo nesėkmingas. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

. Redakcijos archyvo nuotr.

Denisas NIKITENKA