Sienos apsauga
| Šiuo metu tarnybinius šunis specialiems apmokymams tenka vežti į vienintelį pasieniečių kinologijos centrą Vilniaus rajone, todėl Karklėje norima įrengti dar vieną |
Pajūryje vis neužgęsta poleminis karas tarp dviejų valstybinių institucijų - Pakrančių apsaugos rinktinės ir Pajūrio regioninio parko.
Panašu, kad baltos vėliavos kovoje dėl prioritetų greitai nebus iškeltos, mat nuo vakar pradėjęs eiti pareigas naujasis pajūrio pasieniečių vadas Vainius Butinas neketina atsisakyti anksčiau sukurptų planų.
Pasieniečių ketinimus šalia Plocio gamtinio rezervato įrengti kinologijos centrą regioninio parko atstovai pavadino agresyvia bei su parko veikla nederančia ir Europos Sąjungos (ES) reikalavimais besikertančia militaristine invazija.
Laimėjo vienbalsiai
Po praėjusią savaitę vykusios atrankos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) paaiškėjo, kad naujuoju Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) vadu bus vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas V. Butinas.
Šis nuo 1991-ųjų metų VSAT pareigūnu pajūryje dirbantis valstybės tarnautojas laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo dar trys pasieniečiai.
V. Butinas pakeitė iki tol PAR vadovavusį, o dabar VSAT vadovu tapusį Saulių Stripeiką, kuris į Klaipėdą buvo atvykęs iš Šiaulių rinktinės.
Anot S. Stripeikos, buvęs jo pavaduotojas PAR V. Butinas atitiko visus keliamus reikalavimus, o centrinė VSAT konkurso komisija už jo kandidatūrą balsavo vienbalsiai.
Tiesa, V. Butinas kol kas neturės savo pavaduotojo, mat šioms pareigoms eiti bus skelbiamas dar vienas konkursas.
"Dar neaišku, kada, gal po mėnesio", - "Vakarų ekspresui" sakė VSAT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas.
Padaugės operatyvininkų
Pats naujasis PAR vadovas vakar "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad tęs pradėtus darbus, iš kurių vienas pagrindinių - iki Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės panaudoti ES lėšas.
Būtent ES finansinės galimybės bei su tuo susiję planai Pajūrio regioniniame parke (PRP) ir neduoda ramybės šios institucijos darbuotojams.
Mat PAR disponuoja valstybine žeme PRP teritorijoje, visai šalia Plocio gamtinio rezervato, greta unikalaus to paties pavadinimo ežero.
Pasieniečių teritorija šiuo metu - gerokai apleista, apgriuvusios styro buvusios kareivinės.
"Suprantama, mes tą teritoriją norime sutvarkyti, panaudojant ES lėšas. Yra rengiami projektai, pagal kuriuos minimoje teritorijoje bus renovuoti pastatai, įrengta visiškai nuo garso izoliuota šaudykla, mokomoji bazė bei kinologijos centras", - dienraščiui sakė V. Butinas.
Jis paminėjo, kad PAR į darbą bus priimta daugiau su kontrabandininkais kovojančių operatyvinių darbuotojų, mat po Lietuvos įstojimo į ES kontrabandos mastai pajūryje gerokai padidėjo.
Už ES pinigus bus atlikti darbai Palangos, Neringos užkardose, perkami laivai, "keliama žmonių kvalifikacija bei pasieniečių tarnybinės kultūros lygis".
Problema - prioritetai
Tačiau pagrindine pajūrio pasieniečių problema gali tapti kinologijos centro kūrimas, mat PRP direkcija su tokiomis jų užmačiomis kategoriškai nesutinka.
"Mūsų pozicija - tvirta ir ji nesikeis: atsižvelgiant į saugomoms teritorijoms keliamus ES programos NATURA 2000 reikalavimus, ten šunyno negali būti. Parko teritorijoje, šalia rezervato, negali būti plėtojama jokia agresyvi, vos ne militaristinė veikla", - dienraščiui sakė PRP vadybininkas Egidijus Jurkus.
Jis pripažino, jog šioje situacijoje vyksta dviejų valstybinių institucijų prioritetų konfliktas - pasieniečiai žvelgia iš savo, gamtininkai - iš savo varpinių.
"Tačiau mes manome, kad saugomoje teritorijoje prioritetas yra gamtosauga. Problema dar ir ta, kad pasieniečiai su mumis nesikalba. Kad jie bent kartą surašytų ant popieriaus, ko jiems reikia, ko nori. Dabar net nebando nieko paaiškinti dėl konkrečių objektų", - tikino E. Jurkus.
V. Butinas "Vakarų ekspresui" teigė, kad visus klausimus bandys spręsti civilizuotai.
"Jie taip pat mus turėtų suprasti - dabar mūsų kinologai dirba miesto centre, tai nepatinka gyventojams. Be to, pati VSAT visoje Lietuvoje turi tik vieną specialų kinologijos centrą - už Vilniaus esančiuose Mickūnuose. Panašų centrą įrengus Karklėje, jame dirbtų ne tik PAR, bet ir Pagėgių bei Šiaulių rinktinių specialistai", - teigė V. Butinas.
Visgi parko darbuotojai neoficialiai teigė, kad pasieniečiai esą labiau linkę reikalus tvarkyti Vilniuje, o ne Klaipėdoje, PRP direkcijoje.
Tai ne pirmas nesutarimas tarp PAR ir PRP - pasieniečiai ir gamtosaugininkai jau buvo susikirtę žiemą, kai rinktinė šalia rezervato nelegaliai laikė statybinius vagonėlius.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą