„Norint eksploatuoti objektą būtina pakeisti jo statusą, įteisinti jį kaip aerodromą. Tuo tikslu reikia koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, bet tai nevyksta ir neaišku, ar ateityje bus atsižvelgta į mūsų prašymą. Labai gaila atlikto darbo, investicijų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Bulvikio rage esančio orlaivių kilimo ir tūpimo tako nebegalima eksploatuoti nuo kovo 30 dienos. Tai lėmė Lietuvos kariuomenės vado pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje.
Atsidūrė aklavietėje
Neringos politikai stebisi, kad pati valstybė investavo į vadinamąjį Nidos oro uostą didžiules lėšas, o dabar nutarė paralyžiuoti jo veiklą. Objektas pastatytas dar 1967 metais. 1998-aisiais Vyriausybė leido jį naudoti tarnybinėms reikmėms ir jo rekonstrukcijai iš valstybės paskolų skyrė 5,6 mln. litų (1,6 mln. eurų). Vis dėlto dėl įvairių priežasčių naudotis sukurta infrastruktūra vėliau nebuvo leista.
Tik pernai Neringos savivaldybei pavyko įteisinti objektą kaip lėktuvų kilimo ir tūpimo taką. Prieš tai vyko įvairūs parengiamieji darbai. Nuo birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos leidimą, Bulvikio rage ėmė leistis lėktuvai. Pernai vasarą jų buvo per 40 – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Vien techninių dokumentų rengimas Neringos merijai kainavo apie 7 tūkst. eurų. Dar reikėjo išleisti pinigų kilimo ir tūpimo takui perdažyti, lėšų į medžių kirtimą investavo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.
Šį pavasarį paaiškėjo, kad ambicingi kurorto politikų planai pritraukti kuo daugiau turistų, keliaujančių lėktuvais, nuėjo perniek. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė įsakymą, pagal kurį nebeišduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams. Anot D. Jasaičio, tada pradėta ieškoti būdų, kaip atnaujinti objekto veiklą, nepažeidžiant teisės aktų. Darius Jasaitis: „Kiek daug pastangų padėjome, siekdami įteisinti kilimo ir tūpimo taką, o dabar vėl atsitrenkėme į barikadas.“
„Bėda ta, kad Kuršių nerijos planavimo dokumentuose figūruoja tik lėktuvų kilimo ir tūpimo takas. Esant tokiam statusui, kariuomenės vado įsakymas galioja ir jokie skrydžiai nebegalimi. Išsiaiškinome, jog pakeitus objekto statusą į aerodromą jis vėl galėtų būti eksploatuojamas. Tačiau nacionalinio parko planavimo schemoje pažymėta, kad aerodromo ten negali būti. Atsidūrėme aklavietėje“, – pasakojo meras.
Jis tikino susitikęs su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir prašęs koreguojant planavimo schemą numatyti galimybę naudoti aerodromą, ne tik kilimo ir tūpimo taką.
„Mums buvo paaiškinta, kad dabartiniu etapu nieko nebus keičiama. Esą tai – ateities perspektyva. Bet kada? Po metų, penkerių, dešimties? Oro turizmas numarintas pačios valstybės rankomis, nors ji skelbiasi skatinanti alternatyvius keliavimo į Neringą būdus. Kiek daug pastangų padėjome, siekdami įteisinti kilimo ir tūpimo taką, o dabar vėl atsitrenkėme į barikadas“, – apgailestavo D. Jasaitis.
Miglota ateitis
Lietuvos kariuomenės atstovai „Lietuvos žinias“ yra informavę, kad buvo būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač besiribojančioje su ne Europos Sąjungos šalimis.
Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas tikino suprantantis karinės vadovybės rūpinimąsi šalies saugumu, tačiau teigė nematantis grėsmių, jei Nidoje veiktų labai lengvų lėktuvų aerodromas.
„Jau buvome kreipęsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl radijo dažnio suteikimo, bet nieko negalima padaryti, kol nėra pakeistas statusas. Jei objektui būtų suteiktas aerodromo statusas, tas kariuomenės vado įsakymas negaliotų. Bet čia susiduriame su dokumentų keitimo problema. Reikia keisti KNNP planavimo schemą, tam turi pritarti Vyriausybė, bet niekas nedaroma. Ginklų dar nesudedame, tačiau vilčių turime nedaug“, – kalbėjo S. Šveikauskas.
Apie korekcijas dar nekalba
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad šiuo metu aerodromo klausimas nesvarstomas.
„KNNP planavimo schemos korekcijose šios temos nėra. Gal ateityje ji bus svarstoma. Dabar procedūros yra paprastesnės, nes norint koreguoti konkrečius dokumento punktus nebereikia svarstyti visos planavimo schemos, kaip būdavo anksčiau. Tikrai negaliu pasakyti, kada schema vėl bus keičiama. Ar reikia ir ar yra galimybių pakeisti Nidos orlaivių kilimo ir tūpimo tako statusą, nekomentuosiu, nes į šią aplinkybę nesigilinome“, – sakė jis.
Tad Neringos politikams kol kas belieka skėsčioti rankomis ir guostis bent tuo, jog Bulvikio rage sutvarkyta erdvė nevirs dykyne – ten organizuojamos įvairios bendruomenės šventės, sukurta infrastruktūra itin noriai naudojasi vėjaračių entuziastai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą