Svarbiau nuskendę miškai nei povandeniniai laivai

Po vandeniu

Kai tik oro sąlygos bus tinkamos, Klaipėdos universiteto (KU) specialistai ners po vandeniu įsitikinti, ar pernai vasarą Baltijos jūroje aptiktas objektas iš tikrųjų yra nuskendęs vokiečių povandeninis laivas. Tačiau jis nėra svarbiausias KU povandenininkų rūpestis.

Pernai liepos 20 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) hidrografinis laivas "Varūna", vykdydamas HELCOM'o konvencijos pagrindinių laivybos kelių gylių permatavimo darbus Baltijos jūroje, daugiaspinduliniu echolotu aptiko nuskendusio neatpažinto laivo liekanas. Jos saugumo atžvilgiu buvo papildomai apžiūrėtos šoninės apžvalgos sonaru, kuriuo nustatomos detalesnės objekto savybės.

Kadangi LSLA yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su KU, informacija apie radinį buvo perduota mokslininkams, be to, pateikta "Navigaciniuose įspėjimuose". Prieš kelerius metus buvo aptiktos nuskendusios žemkasės nuolaužos, apie tai taip pat pranešta KU.

KU rektorius V. Žulkus linkęs manyti, kad pernai vasarą rastas objektas yra vokiečių povandeninis laivas

Pernai vasarą KU Povandeninių tyrimų centro specialistai gavo sonarinę nuotrauką, kurioje užfiksuotas nuskendęs laivas. KU rektoriaus profesoriaus Vlado Žulkaus teigimu, universitetas turi išsamių žinių apie šį, kaip manoma, vokiečių povandeninį laivą: kaip jis nuskendo, kas jam vadovavo, turimas 12 žuvusių įgulos narių sąrašas, ekipažo bei laivo nuotraukos ir kt. Pasak V. Žulkaus, KU turimais duomenimis, nurodyta šio laivo nuskendimo vieta yra už kelių jūrmylių nuo tos vietos, kurioje jis rastas. "Laivo katastrofos vieta niekada nebūna tiksliai nurodoma. Mes beveik neabejojame, kad ten yra būtent tas laivas", - sakė profesorius.

Kita versija - tai galėtų būti ir rusų povandeninis laivas.

Manoma, kad tai nuskendęs vokiečių povandeninis laivas, kuriame žuvo 12 jūreivių

KU rektorius "Vakarų ekspresui" sakė, jog iki šiol nebuvo tinkamų oro sąlygų nerti ir apžiūrėti objekto. Be to, tam būtina šiek tiek pasiruošti. Gylis, kuriame yra skenduolis, - 40-43 metrai, po vandeniu išbūti reikės ilgiau, padaryti nuotraukų, nufilmuoti.

Ekspediciją surengti planuojama pavasarį, kovo ar balandžio mėnesiais, kai tik leis oro sąlygos. Joje dalyvaus KU specialistai. Pasak V. Žulkaus, bent jau kol kas daugiau jokių specialistų nereikia. O ir gylis iki 50 metrų yra prieinamas.

Prie universiteto yra įsteigtas kaip atskiras padalinys Baltijos regiono istorijos archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centras, turintis savo narų, be to, yra įkurtas KU klubas, kuriam priklauso žmonės, nedirbantys KU ir nesantys jo studentai, bet kartu atliekantys tyrimus jau ne vienerius metus. Beje, nardo ir KU studentai. Ši ekspedicija sudėtinga tuo, kad pasinėrus reikia išbūti kiek galima ilgiau.

Pasak profesoriaus, kai jau bus turima filmuota medžiaga, jeigu ją analizuojant reikės tikslinti laivo paskendimo aplinkybes - ar jį suardė sprogimas, ar jis nuskendo dėl kitos priežasties, galbūt bus pasitelkti ir kiti, pavyzdžiui, laivų statybos specialistai ar kariškiai.

Prieš dvejus metus LSLA aptiktos laivo liekanos

Profesoriaus teigimu, pernai metų radinys nėra svarbiausias KU tyrimų objektas. Kadangi povandeniniai laivai savaime sensacingi, tad apie juos daug kalbama. Mokslininkams ne mažiau rūpi ir senų, medinių laivų liekanos. "Dar yra nemažai rajonų, kuriuose reikia ieškoti. Mes patys sistemingai sonarais šukuojame dugną, žiūrime, kas guli jo paviršiuje. Mums labai rūpi jau ne vienoje vietoje aptikti senųjų krantų reliktai Baltijos jūroje. Trijose vietose įvairiame gylyje po vandeniu atrasti įvairių laikotarpių senieji miškai, buvę prieš 6-11 tūkstančių metų. Po vandeniu yra išlikę gamtiniai landšaftai, kurių nelieka sausumoje. Mes tikimės, kad ten turėtų būti ir žmonių, gyvenusių prieš 4-5 tūkstančius metų, pėdsakų. Šitie atradimai mums būtų svarbiausi. Centras darbų turi daug, tik pinigų - ne", - kalbėjo V. Žulkus.

Paklaustas, kur tos vietos su nuskendusiu landšaftu yra, profesorius atsakė, jog Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse, ten, kur po vandeniu matyti didesnės uolos.

Lietuvos saugios laivybos administracijos laivas "Varūna", mokslininkams perduodantis vertingos informacijos

Kol kas povandeniniai tyrimai, KU rektoriaus teigimu, finansuojami labai menkai. Kultūros vertybių apsaugos departamentas tarpininkaujant viešajai įstaigai per metus povandeniniams tyrimams skiria 7-8 tūkst. litų. Suprantama, tiek pinigų nepakanka visai nardymo įrangai įsigyti, jų užtektų nebent vienam nardymo įrangos komplektui. Taigi finansavimas kol kas yra tik simbolinis. Šiuo metu tyrimai atliekami KU jėgomis ir pastangomis.

Paklaustas, kiek reikėtų lėšų per metus norint normaliai atlikti visus tyrimus, profesorius atsakė, jog patys žvalgymai nekainuoja labai brangiai - jūros skenavimui ir žvalgymui pakaktų ir keliasdešimties tūkstančių litų per metus. Tačiau vienas dalykas yra surasti ir apžiūrėti, o kitas - atlikti tyrimus. Jie jau kur kas sudėtingesni, reikia turėti specialią techniką. O jeigu norima ištraukti nuskendusio medinio senovinio laivo liekanas ir eksponuoti, ar, sakykime, jas rodyti po vandeniu - pinigų reikės kur kas daugiau. Tokioms akcijoms jau reikėtų apie 100 tūkst. Lt.

Laukia Vyriausybės programos

Yra parengta Vyriausybės nacionalinė mokslinių tyrimų programa keleriems metams. Ji dar "filtruojama" per Mokslo tarybą, Švietimo ir mokslo ministeriją bei kitas įstaigas. Profesoriaus manymu, jeigu ji bus patvirtinta, tada ir įvairių rūšių povandeniniams jūros tyrimams atsiras žymiai daugiau pinigų, taigi jų bus skirta ir kultūros paveldo po vandeniu tyrimams.

Tikimasi, jog dar šiemet tokia programa bus patvirtinta, tad kitais metais finansiniu atžvilgiu jau būtų lengviau - kai kurios temos bus tolygiai ir nuolatos finansuojamos.

Dalia BIKAUSKAITĖ