Taupydami lėšas bagažo apsaugai, oro uostai netausoja klientų nervų

Kelionių rūpesčiai

Dėl dažnai dingstančių keleivių lagaminų kaltinami krovikai, bet tvarkos keisti nežadama

Kelionės įvairių aviakompanijų lėktuvais į Lietuvą kasdien vidutiniškai dvidešimčiai žmonių būna sugadintos. Tiek lėktuvų keleivių, nusileidę šalies oro uostuose, kiekvieną dieną pasigenda savo bagažo.

Nors šios srities darbuotojai tikina, jog turistai, prabėgus tam tikram laikui, daiktus dažniausiai atgauna, tai neguodžia pirmą kartą tokioje situacijoje atsidūrusių žmonių.

Juolab kad aviakompanijų bei kelionių agentūrų atstovai neretai nepasivargina perspėti klientų apie galimus nesklandumus. Anot jų, visa reikiama informacija esanti surašyta ant bilieto ir keleivis ją privalo perskaityti.

Jokios informacijos

Praėjusią savaitę Iš Turkijos grįžusi klaipėdiečių pora sakė patyrusi šoką, kai išlipusi iš lėktuvo sužinojo, kad jų kelioninis lagaminas su visais jame buvusiais daiktais kažkur užstrigo.

Daugiau nei keturiais tūkstančiais litų bagažo turinį įvertinę klaipėdiečiai pasipiktino dėl informacijos stygiaus bei tarptautinio Vilniaus oro uosto darbuotojų požiūrio į klientus.

"Lėktuvu skridome pirmą kartą. Deja, niekur negavome jokios informacijos, kad bagažas gali dingti ir kad vertingus daiktus geriau pasiimti kartu su savimi, arba juos apdrausti. Tokią informaciją mes sužinojome tik tuomet, kai daiktai jau buvo dingę", - pasakojo klaipėdietė Aiva.

Moteris sakė, kad nei kelionę organizavusios kelionių agentūros, nei oro uosto darbuotojai neperspėjo apie tokį pavojų. Po to, kai bagažas dingo, oro uosto darbuotojai vengė bet kokios atsakomybės ir tvirtino, kad visa reikiama informacija yra surašyta ant bilieto.

Atsainus požiūris

Apie sekmadienio popietę dingusį bagažą vakar šeima dar neturėjo jokios žinios.

"Skaudžiausia tai, kad bagažo paieškos tarnybos darbuotojai neina į jokias kalbas ir reaguoja į mus kaip į kvailius. Esą daug kam bagažai dingsta, ir niekas tiek nestresuoja. Kur besikreipėme, neatsirado nė vieno žmogaus, kuris pabandytų nuraminti ir žmogiškai kalbėtų. Visų požiūris toks - neapsidraudėte, patys kalti. Pirmas pasiūlymas, kurio sulaukėme iš oro uosto darbuotojų, - patiems pasiskambinti į Turkijos oro uostą ir viską išsiaiškinti. Esą jie neatsako, jei koks turkas mūsų lagaminą pasisavino", - guodėsi Aiva.

Teks palaukti

"Vakarų ekspresui" AB "Lietuvos avialinijos" bagažo paieškos agentas Tomas Versnys maloniai paaiškino, kad paprastai per čarterinį reisą dingęs bagažas, kaip buvo ir šiuo atveju, atsiranda šiek tiek vėliau. Dažniausiai tenka laukti savaitę.

Pasak jo, bagažai dingsta gana dažnai - kasdien jo pasigenda per 20 žmonių. Tačiau esą tik vienu atveju iš šimto bagažo nebepavyksta surasti.

Dažniausiai bagažas dingsta, kai persėdama iš vieno lėktuvo į kitą. Tokių atvejų, kai skrendant tiesioginiu reisu klientai neranda savo lagamino, pasitaiko retai.

Pavyzdžiui, aviakompanijos "Aurela" atstovas minėjo, kad praėjusiais metais iš 25 tūkst. skraidintų keleivių tik trims nebepavyko surasti savo bagažo. Beje, visi trys skrido tiesioginiu reisu.

"Tai yra didelė vežėjų problema, tačiau jos išvengti neįmanoma. Tereikia pagalvoti, kokio mentaliteto žmonės dirba krovėjais ir viskas bus aišku, kodėl bagažas patenka ne į reikiamą reisą", - sakė nepanoręs prisistatyti "Aurelos" atstovas.

Priežastis neaiški

"Šiuo konkrečiu atveju lagaminas, matyt, liko Dalamano oro uoste. Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Gal krovėjai ne ten jį pakrovė. Paskelbėme paiešką, deja, kol kas neturime jokių žinių, kad šis lagaminas būtų atsiradęs. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai oro uosto darbuotojai užmiršta įvesti į kompiuterinę sistemą, jog buvo rastas toks bagažas, bet jį išsiunčia pagal ant lagamino užrašytus duomenis. Belieka laukti, kada parskris kitas lėktuvas iš Dalamano ir gal ten bus dingęs klaipėdiečių bagažas", - pasakojo T. Versnys.

Be kita ko, bagažo paieškos agentas patarė keliaujantiesiems užsirašyti ant bagažo visus savo duomenis, tada lengviau surasti jo šeimininką.

Jei vis dėlto nepavyksta surasti dingusio lagamino, nuostolius turi padengti ta aviakompanija, kurios lėktuvu skrido nukentėjusieji. Pagal Varšuvos konvenciją, vežėjas turi teisę ieškoti dingusio bagažo 90 dienų. Jei jis taip ir neatsiranda, paprastai už kiekvieną dingusio bagažo kilogramą sumokama po 20 eurų.

Klaipėdiečių lagaminas svėrė 30 kilogramų. Tačiau, pasak jų, jokie pinigai nekompensuos dingusiame lagamine likusių fotojuostų bei videokasečių, kur buvo užfiksuoti atostogų prisiminimai.

Be to, guodėsi klaipėdiečių pora, jei bagažas ir atsiras po savaitės, kas kompensuos patirtus nuostolius. Juk visi būtiniausi daiktai, be kurių neįmanoma išsiversti, liko lagamine, tad teko pirkti visą kosmetiką, higienos reikmenis, drabužius, batus ir kt.

Krovikai nesaugo bagažo

Kitas klaipėdietis Vilius, turintis tokią pačią patirtį, sakė dabar visuomet prieš išskrisdamas ne tik priklijuoja prie lagaminų specialius lipdukus su visa reikiama informacija apie save, bet ir nufotografuoja savo lagaminus, kad, jei jie dingtų, oro uosto darbuotojams būtų lengviau juos apibūdinti.

Vilius pasakojo matęs, kaip neatsargiai oro uosto krovikai elgiasi su keleivių lagaminais, tad vežtis juose brangius ar dūžtančius daiktus, pasak jo, būtų beprotybė.

"Man ir pačiam ne kartą yra tekę atsiimti gerokai aplamdytą lagaminą, tačiau už tai pretenzijų nėra kam pareikšti", - skundėsi Vilius.

Pasak jo, pavyzdžiui, Barselonos oro uoste galima paprašyti, kad darbuotojai už kelis eurus apvyniotų lagaminą storu lipnios plėvelės sluoksniu. Tik taip įmanoma šiek tiek apsaugoti bagažo turinį nuo smūgių.

Aviakompanijos atstovai patikino "Vakarų ekspresą", kad kiekvienas sugadintas bagažas yra kompensuojamas.

Krovikas su aukštuoju?

Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas minėjo, kad bagažo dingimo problema aktualesnė didiesiems oro uostams. Palangos oro uostas su tokia problema susiduria labai retai.

Pasak L. Kvietkausko, nors visi Europos šalių oro uostai vadovaujasi tarptautinės aviakompanijų organizacijos IATA nustatytais principais, tačiau kiekvienas oro uostas nustato ir savo taisykles, kaip, pavyzdžiui, tvarkyti bagažą.

"Visi šie dalykai yra reglamentuojami specialiomis taisyklėmis, tačiau viską lemia žmogiškasis faktorius", - svarstė Palangos oro uosto direktorius.

L. Kvietkauskui neteko girdėti, kad būtų svarstoma keisti oro uostuose bagažo saugojimo sistemą. Taip pat jam neteko girdėti, kad kuris nors oro uostas samdytų krovikus su aukštuoju išsilavinimu. Taupydama lėšas šioje srityje, daugelio oro uostų vadovybės netausoja savo klientų nervų.

Perspėti turėtų kelionių agentūros

Aviakompanijų atstovai nenorėjo sutikti, kad keleiviams trūksta informacijos, kaip reikėtų prižiūrėti savo bagažą. Pasak jų, keleivis privalo perkaityti visą informaciją, kuri surašyta ant bilieto, o ten, be kita ko, patariama apsidrausti savo bagažą ir visus brangius daiktus neštis su savimi į saloną.

Į saloną kiekvienas keleivis gali neštis iki 20 kilogramų.

Be to, pasakojo "Aurelos" atstovas, perspėti keleivius apie galimus pavojus turėtų turizmo agentūros.

Pastarųjų atstovai teigia visuomet suteikiantys visą reikiamą informaciją, tačiau esą patys klientai būna tokie išsiblaškę, kad neišgirsta svarbiausių pastabų.

"Vakarų ekspreso" kalbinta klaipėdiečių pora tikino jokios informacijos prieš skrydį negavusi.

Edita UŽKURAITĖ