Buvusiam pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje 2004 metais neišduotas pagrįstai, nusprendė Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT).
Pasak LVAT, Migracijos departamentas J. Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje prieš šešerius metus neišdavė pagrįstai, nes minėtasis asmuo rengė planus, kuriais siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje.
"Byloje pakanka duomenų daryti išvadą, jog J. Borisovas rengė planus, kuriais buvo siekiama destabilizuoti Lietuvos Respublikos politinę padėtį, daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje. J. Borisovas tuo metu reikalavo, kad išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas vykdytų įsipareigojimus J. Borisovui, tuo tikslu naudodamas šantažą bei grasinimus paviešinti Lietuvos Respublikos prezidentą kompromituojančią informaciją, rengė ir įgyvendino Lietuvos Respublikos prezidento patarėjos kompromitavimo bei jos įtakos Lietuvos Respublikos prezidentui eliminavimo planus", - teigiama LVAT nutartyje.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad šią išvadą ji daro remdamasi viešais įrodymais. Vis dar įslaptinta ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateikta susipažinti medžiaga minėtuosius duomenis tik papildo, tačiau lemiamos ir savarankiškos reikšmės šioje byloje neturėjo.
Kaip pabrėžiama nutartyje, sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo šios aplinkybės yra vertintinos ir reikšmingos. Tačiau, anot teismo, atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pats savaime nereiškia, kad užsienietis be jokių išlygų privalo būti išsiunčiamas iš Lietuvos.
LVAT konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių tokios grėsmės egzistavimą, šiuo metu byloje nėra, o galimi pavojai Lietuvos saugumui kildinami iš 2003-2004 m. įvykių ir nėra jokių įtikinamų duomenų, kad J. Borisovas keltų grėsmę valstybei šiuo metu.
Be kita ko, teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas Valstybės saugumo departamento prašymas išsiųsti J. Borisovą iš Lietuvos, yra teisėtas ir pagrįstas.
Šis LVAT sprendimas yra neskundžiamas.
Migracijos departamentas J. Borisovą išsiųsti iš Lietuvos mėgina nuo 2004 metų. Teisme departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga, pagal kurią verslininko veikla esą kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Per prezidento rinkimus 2002 metais J. Borisovo bendrovė "Avia Baltika" skyrė R. Pakso rinkimų kampanijai daugiau nei milijoną litų. Jau tapęs šalies vadovu R. Paksas kitąmet išimties tvarka suteikė J. Borisovui Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas tokį žingsnį įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą suteikti pilietybę.
J. Borisovas buvo gavęs valstybės apdovanojimą - S. Dariaus ir S. Girėno medalį, kuriuo pagerbiami asmenys, ypač nusipelnę Lietuvos aviacijai. 2006-ųjų gruodžio 22-osios tuomečio prezidento Valdo Adamkaus dekretu iš apdovanotųjų sąrašo J. Borisovas buvo išbrauktas, remiantis tuo, kad buvo nuteistas dėl grasinimų tuomečiam prezidentui R. Paksui. 2005-ųjų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas už grasinimus pašalintajam prezidentui R. Paksui verslininkui J. Borisovui skyrė 10 tūkst. litų baudą. Remiantis įstatymu, valstybės ordinais ir medaliais apdovanoti negali būti teisti asmenys, pažeminę apdovanotojo vardą.
Rusijos pilietis J. Borisovas sprendimą buvo apskundęs teismui. J. Borisovo advokatai siekė, kad prezidento dekretas, kuriuo iš J. Borisovo turi būti atimtas S. Dariaus ir S. Girėno medalis, būtų iš dalies panaikintas.
Kadangi apylinkės teismas neturėjo kompetencijos spręsti, ar šalies vadovo teisės aktas atitinka Konstituciją, J. Borisovo advokato prašymu apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tačiau šis atsisakė nagrinėti medalio istoriją.
Tąsyk Konstitucijos sargai nusprendė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o pats prašymas Konstituciniam Teismui - fiktyvus.
Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę atmetė J. Borisovo apeliacinį skundą, kuriuo šis siekė susigrąžinti Prezidento atimtą apdovanojimą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad S. Dariaus ir S. Girėno medalis nėra valstybės apdovanojimas. Šiuo metu šiuo medaliu apdovanoja ne prezidentas, o krašto apsaugos ir susisiekimo ministras.
Be to, J. Borisovas yra apskundęs Lietuvą Europos Žmogaus Teisių teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą