Teismas: pavardės dokumentuose turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis

Pavardės dokumentuose turi būti rašomos lietuviškais rašmenimis, nusprendė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ir atmetė Malgožatos Runevič-Vardyn (Malgorzata Runiewicz-Wardyn) ir Aukašo Pavelo Vardyno (Aukasz Pawel Wardyn) ieškinį dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus.

Pareiškėjai prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įrašą pareiškėjos gimimo liudijime ir vietoj nurodyto vardo ir pavardės "Malgožata Runevič" įrašyti "Malgorzata Runiewicz", atitinkamai išduoti naują gimimo liudijimą, pakeisti įrašą išduotame santuokos liudijime, vietoj pareiškėjos vardo ir pavardės iki santuokos sudarymo "Malgožata Runevič" įrašyti "Malgorzata Runiewicz". Pareiškėja taip pat pageidavo vietoj pavardės po santuokos sudarymo "Runevič-Vardyn" įrašyti "Runiewicz-Wardyn" bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Pareiškėjai teigė Belgijoje patiriantys nepatogumų, kadangi sutuoktinių pavardės nurodomos skirtingai, kyla problemų atsiimant korespondenciją, tvarkant banko sąskaitas, užsisakant viešbučius.

Nagrinėdamas šią bylą, teismas buvo kreipęsis ir į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą, ar pavardžių rašymas lietuviškais rašmenimis neprieštarauja Europos Bendrijos Sutarties normoms.

Šis teismas išaiškino, kad nedraudžiama atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių su sąlyga, jei atsisakymas šiems Sąjungos piliečiams nesukelia rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o tai turi nustatyti teismas, pateikęs prašymą priimti preliminarų sprendimą. Jei atsisakymas sukelia tokių nepatogumų, prašymą priimti preliminarų sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus ir yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pripažino, kad skirtingas pareiškėjos vardo ir pavardės rašymas įvairiuose dokumentuose kelia pareiškėjai tam tikrą nepatogumą, susijusį su asmens tapatybės įrodymu. Tačiau teismas pabrėžė, kad nepatogumus dėl to, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos vardas ir pavardė nurodyti lietuviškais rašmenimis, o mokslinėje bendruomenėje ji yra atpažįstama lenkiškais rašmenimis užrašytu vardu ir pavarde, pareiškėja sau susikūrė pati, nes, turėdama jos tapatybę patvirtinantį dokumentą su lietuviškais rašmenimis užrašytu vardu ir pavarde, ji pati pasikeitė Lenkijoje savo gimimo liudijimą ir mokslo įstaigose nurodydavo savo vardą ir pavardę lenkiškais rašmenimis.

"Po santuokos sudarymo pareiškėjai kylantys nepatogumai yra objektyvaus pobūdžio, nepriklausantys nuo jos valios. Tačiau šiuo atveju sunkumai, kylantys pareiškėjams bendrai registruojantis į konferencijas, užsisakant viešbutį, rezervuojant lėktuvo bilietus, atidarant bendras banko sąskaitas, sudarant teisines sutartis, atsiimant pašto korespondenciją už kitą sutuoktinį, atliekant kitus veiksmus sutuoktinio pavedimu arba registruojant vaiką į darželį ar mokyklą, išsprendžiami pateikiant papildomus dokumentus: Lietuvoje išduotą santuokos liudijimą ir jo vertimą į atitinkamą kalbą", - konstatavo teismas.

Teismas nesutiko su pareiškėjų prašymu šiuo atveju atsisakyti taikyti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašybą, nuostatas, kaip prieštaraujančias ES teisei. Esą darytina išvada, kad šiuo atveju nacionalinės teisės reglamentavimas neprieštarauja ES teisės reglamentavimo sričiai ir pareiškėjams nėra sukeliami rimti administraciniai, profesiniai ir asmeniniai nepatogumai.

Šis teismo sprendimas dar per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.