Kelionių įspūdžiai
Kadaise saviizoliaciją propagavusios Japonijos kultūrinis bendradarbiavimas su Baltijos šalimis tvirtėja. Šią vasarą Lietuvos jaunimo atstovai jau ketvirtąjį kartą viešėjo tolimame Rytų krašte, o rugsėjį mūsų šalį aplankys pirmoji jaunųjų japonų delegacija.
Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritasis stalas" (KLAS) direktorius Norbertas Airošius beveik mėnesį praleido Japonijoje kaip kultūrinių mainų programos "The International Youth Development Exchange Program" dalyvis.
Punktualūs darbštuoliai
Tam, kad taptų vienu iš šešių lietuvių, šiemet vykusių Japonijon, Norbertui teko įveikti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos surengtą konkursą: parašyti esė, motyvacinį laišką, savo veiklos pristatymą.
Delegatų kelionės ir gyvenimo išlaidas apmokėjo Japonijos vyriausybė. Jos vykdomos programos tikslas - užtikrinti geresnį savo ir kitų šalių jaunimo tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.
Šįmet kylančios saulės krašte apsilankė beveik šimtas programos dalyvių iš 11 valstybių: trijų Baltijos šalių, Bulgarijos, Kambodžos, Jordanijos, Naujosios Zelandijos, Marijanmaro, Mozambiko, Dominikos ir kt.
Viešnagės programa - smulkiu šriftu išmargintas žurnalas. Renginių laikas surašytas minučių tikslumu. Anot Norberto, japonai puikiausiai įvykdo grafiką. Jie labai nemėgsta nepunktualumo. Klaipėdiečiui įspūdį padarė ir rytiečių darbštumas bei gebėjimas dirbti komandoje.
Tą jis suprato ne tik pamatęs vėlyvą vakarą ryškiai apšviestus Tokijo biurų langus. Anot Norberto, programos dalyvių laukė turininga programa. Pirmąją savaitę jie diskutavo apie skirtingas kultūras, mezgė pažintis, rengė savo delegacijos pristatymus.
Antrąją savaitę prasidėjo diskusijų sesija grupėse. Vieni kalbėjosi apie korporacinę atsakomybę, kiti svarstė švietimo, aplinkosaugos, tradicinės kultūros arba savanorystės temas.
Trečiąją savaitę delegatai, paskirstyti grupėmis į keturis šalies regionus, vyko į pažintinę kelionę. Lietuviai lankėsi Kioto prefektūroje Honsiu saloje.
"Aplankėme svarbiausius Japonijos kultūros paminklus. Man labai patiko Kioto svečių namai, skirti aukščiausio lygio valstybės svečiams", - sakė Norbertas.
Vadyba - ir klasėje
Anot Norberto, dalis Japonijos realijų - visiškai kitokios nei mūsiškės.
Tapti mokytoju jaunam japonui - didžiulė garbė. Galimybės studijuoti pedagogiką siekia daugybė jaunuolių, kuriems tenka įveikti ne vieną atrankos etapą.
Kita vertus, mokytojams tenka ir didžiulė atsakomybe. Japonijoje vyrauja nuostata, jog vaiko auklėjimo šeimoje spragas turi užpildyti pedagogas. Čia propaguojama klasės vadybos samprata - pagal ją, mokytojo užduotis - motyvuoti kiekvieną savo ugdytinį.
Aukštojo mokslo diplomas ir Japonijoje nebėra saugios ateities sinonimas. Įgyti jį nepigu, jei nepriklausai pažangiausiųjų studentų grupei: metai studijų Japonijos universitete atsieina vidutiniškai 13 tūkst. Lt, stipendijas gauna apie 10 proc. studentų.
Norbertui, buvusiam Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentui, patiko tai, jog šioje šalyje atliekamas nuoseklus aukštųjų mokyklų reitingavimas, palaikant ryšius su absolventais ir domintis jų pasiekimais. Duomenys apie absolventų uždarbį ir karjeros perspektyvas pateikiami stojantiesiems.
Ekonomijos moko nuo darželio
Norbertas sakė pastebėjęs, kad Japonijoje gyvos gamtos belikę palyginti nedaug - skriejant moderniu traukiniu, pro langą matyti tik dangoraižių virtines... Juo labiau šalies gyventojai, tradicijų išugdyti estetai, vertina grožį ir gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, aplankytose mokyklose visos patalpos skirtingos - nelygu kiekvienos iš jų paskirtis: poilsio kambarys, repeticijų salė, pamokų klasė.
Taupieji japonai namų ūkio ekonomijos vaikus moko nuo darželio: kiekvienas pyplys žino, kad valantis dantis nereikia be reikalo eikvoti vandens ir svarbu laiku užspausti čiaupą...
Verslo pradmenis čia vystomi tiek šeimos, tiek nevyriausybinių organizacijų lygiu, ir smulkiosios verslo formos - gana paplitusios.
"Mokesčių sistema sudaryta taip, jog netgi mažytis šeimos verslas - 40 kv. metrų kavinukė - apsimoka. Be to, gyvendamas iš šeimyninės firmos, gali kaupti pensiją, - pasakojo Norbertas. - Kitas pavyzdys - įvairių organizacijų veikla. Viename mieste veikia neįgaliųjų centras. Čia jie ne tik leidžia laiką bendraudami ir mokydamiesi, bet ir darbuojasi mažoje kepyklėlėje. Kepinius pardavinėja čia pat įrengtoje parduotuvėlėje."
Valerija LEBEDEVA
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą