"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekiame išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.
Buvęs uostamiesčio meras, ūkio ministras, europarlamentaras, dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovaujantis Eugenijus Gentvilas mano, kad klaipėdiečiai neturėtų kuklintis ir dejuoti, jog neturi
ko parodyti miesto svečiams.
"Mačiau daugybę gražių miestų, kuriems Klaipėda neprilygsta. Tačiau tai nereiškia, kad turime nukabinti nosis, kuklintis ir sakyti, kad pas mus nėra ko rodyti svečiams", - sako geografijos mokslų daktaras E. Gentvilas.
Miškas - fantastiškas dalykas
Jo manymu, uostamiesčio svečiams būtų galima organizuoti apžvalgines ekskursijas.
Pirmiausia jis parodytų Girulių mišką. Pasak pokalbininko, tai, kad prie didelio miesto yra toks gražus, gerai išlaikytas ir švarus miškas - fantastiškas dalykas.
Jis užsieniečiams parodytų ir pajūrio pliažus: nesvarbu, Smiltynės, Melnragės, ar Girulių.
"Tegul pamato, kokio gražaus smėlio turime, ir tegu pavydi. Juk turistai kai kuriuose kraštuose ant akmenų voliojasi", - sako E. Gentvilas.
Jis taip pat surengtų ekskursiją po Klaipėdos uosto akvatoriją, kad žmonės pamatytų iš šalies ir kontinentą, ir uosto pajėgumą. Taip pat parodytų, kaip uostamiestis atrodo nuo "Klaipėdos" viešbučio arba K ir D pastatų viršutinių aukštų.
Puošia mažosios skulptūros
E. Gentvilas svečiui parodytų ir Lietuvos jūrų muziejų bei delfinariumą, Ryžių malūną. Pastarasis, jo manymu, yra geras pavyzdys, kaip turi būti atstatomi seni pastatai.
Užeigų kompleksą Friedricho pasažą jis vadina jaukia gatvele.
"Briuselyje visi svečiai vedami į vadinamąją Žuvų gatvę. Pas mus mažesnis mastelis, bet gražiai padaryta", - mano pokalbininkas.
Su svečiais nepraeitų jis ir pro Teatro aikštę. Būdamas gidas parengtų trumpą maršrutą po senamiestį, kurį pavadintų "Mažosios miesto skulptūros". Parodytų ir šunį, senamiesčio sargą, ir berniuką kruizinių laivų terminale, kaminkrėtį ant stogo prie burlaivio "Meridianas", ir moterį su vaiku prie geležinkelio stoties.
"Iš tikrųjų jomis džiaugiuosi. Senamiestis per kelerius pastaruosius metus vien bendrovės "Pamario restauratorius" pastangomis pasipuošė tokiomis minimalistinėmis skulptūromis", - sako E. Gentvilas.
Technikos paminklai
Dar uosto vadovas turistams parodytų ne tik Jono kalnelį, bet ir visą pylimų sistemą, tiksliau, tai, kas yra išlikę einant senamiesčio pakraščiu.
"Pastatų pasaulio senamiesčiuose yra ir senesnių, ir gražesnių. O tas gynybinis pylimas ir Jono kalnelio sistema turėtų daryti įspūdį", - mano pokalbininkas.
Pietinėje miesto dalyje E. Gentvilas būtinai parodytų Vilhelmo kanalą ir jo šliuzus.
"Kanalą vokiečių laikais kasė prancūzų karo belaisviai. Tarptautiniams turistams tai būtų įdomus pastebėjimas. Galiausiai šliuzai yra technikos paminklas, nors jiems apžiūrėti reikėtų skirti daugiau laiko.
Turint laiko, dar būtų galima apžiūrėti Botanikos sodą prie Danės upės už Mažojo Kaimelio, Klaipėdos universiteto miestelio senąją dalį - buvusias vokiečių kareivines. Į maršrutą reikėtų įtraukti ir senąjį paštą, Skulptūrų parką", - vardino E. Gentvilas.
Jis norėtų, kad ateityje atsirastų ir iš uosto dugno iškeltų, milijonus litų Uosto direkcijai kainavusių akmenų parkas.
"Norėčiau, kad jis taptų tinkama vieta žmonėms nuvesti. Manau, jog jis galėtų atsirasti Smiltynėje, nes kontinentinėje miesto dalyje vietos akmenims tikriausiai nerasime. Akmenų nereikėtų išvežti iš Klaipėdos. Kai kurie jų galėtų tapti miesto riboženkliais", - ateities svajonėmis dalijosi uosto vadovas.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą