Praėjusį šeštadienį uostamiestyje, prie Trinyčių tvenkinio įvyko tradicinės jachtų modelių varžybos, kasmet rengiamos Klaipėdos moksleivių techninės kūrybos centro iniciatyva.
Moksleivių techninės kūrybos centro laivų modeliuotojų būrelio vadovas Henrikas Mališauskas "Vakarų ekspresui" sakė: "Yra tarptautinės jachtų klasės, o šįsyk vaikai varžybose dalyvauja su DX - 01 ir DX - 02 modeliais, kuriuos gamino visus metus. DX - 02 tai yra 2 000 kv cm burių plotas, o mažesniųjų burių - 1 000 kv cm. Davus startą, jachtos paleidžiamos, ir jei startuojama anksčiau, būna vadinamasis "falšstartas". Jachtos turi pasiekti finišą - vartus, ir pirmaujantis gauna 2 balus, antrasis - 1 balą. O jeigu į vartus nepataiko, pelno nulį balų.
Startuojančios jachtos primena šachmatų lentą. Šiandien geriausiai pasirodė gargždiškis Vytautas Gimžauskas ir klaipėdietis Martynas Latakas. Sėkmė priklauso nuo to, kaip kas sugeba reguliuoti; būna taip, kad jachta greitesnė, bet likimo ironija - kartais lėtesnė, mažiau vėjų blaškoma jachta po truputį, žiūrėk ir į vartus pataiko. Kiekvienos klasės jachtų varžybos vyksta atskirai, o apskritai tų klasių rungčių yra daugiau - tai jau ne vėjiniai, o savaeigiai modeliai su elektros arba vidaus degimo varikliu, kiti modeliai turi atlikti tam tikras funkcijas ir programą. Padaroma tiksli laivo kopija su nuleidžiamu inkaru, gelbėjimosi valtimi, jeigu laivas karinis, turi iššauti pabūklai ir pan. Varžybos būna labai įdomios, Lietuvoje dar tokių varžybų, tiesa, nebuvo organizuota, tačiau Europoje jos itin populiarios ir rengiamos kasmet".
"Jachtą pastatyti gali ne kiekvienas"
Pagal profesiją laivų statybos inžinierius (rusiškai vadinamas "karabelu") Henrikas Mališauskas pasakojo, kad dirbdamas jachtų statykloje nuo 1994 iki 1999 metų pastatė 18 turistinių jachtų, apie 16 katamaranų, pats su katamaranu plaukė į Vokietiją. Vienas vokietis Henriko pastatyto katamarano savininkas juo nuplaukė 20 000 mylių per metus; gali sakyti, kartą apkeliavo aplink pasaulį, tačiau jie plaukiojo Atlanto vandenynu. Kai šį katamaraną remontavo Maljorkoje, jo meistras domėjosi, kodėl griuvo jo padarytas stiebas, tačiau paaiškėjo, jog stiebas nelūžo, nes iš tikrųjų yra labai tvirtas, o ir tas nelemtas įvykis nutiko ne dėl jachtų statytojų klaidos.
Dar vaikas susidomėjęs laivų modeliavimu, Henrikas Mališauskas mokėsi Kauno politechnikos institute, vėliau studijavo - Karaliaučiaus žvejybos pramonės ir ūkio technikos institute. "Kad pastatytum jachtą, žmogus turi intuicijos turėti, labai norėti ją pastatyti ir perskaityti daugybę knygų, nes žmogaus gyvybė ant vandens nesaugi, su bangomis nepajuokausi. Visa kita - technologija, būdai, priklausantys nuo medžiagos, iš kurios darai - aliuminio, medienos, fanieros ar plieno. Man atrodo, kad tai paprasta", - sakė ponas Henrikas, dar studijų Karaliaučiuje metais drauge su savo technikos būrelio vaikais sumeistravęs aibę laivų modelių - povandeninio, karinio ir civilinio laivų, burlaivių, jachtų, greitaeigių skuterių.
Panašiai Henrikas Mališauskas dirba ir šiandien su nagingais uostamiesčio moksleiviais, kurie ateina būrelin dar nelabai suvokdami ko nori ir ką gali pasidaryt. Pradedančiojo noras statyti laivus auga, gilinantis į amato paslaptis. Būrelio vadovas šypsosi, sakydamas, kad vaikus gerokai kankina laivų statybos terminai ir teorijos pagrindai. "Tikrai, laivų modeliavimas yra labai plati veikla, tai - penas protui, reginys akims, įgūdžiai rankoms ir - fantazija, jūra emocijų. Yra kas daryt. Atėję pradinukai dirba būrelyje iki dvyliktos klasės. Nuo 1981 metų išleidau septynias mokinių kartas. Tarybiniais metais skatinau rinktis profesiją gal ne tiek iš pašaukimo, bet kad turėtų naudos, o ir laivų remontininko darbas reikalavo stiprių nervų, įtampos, atsakomybės bei žinių, be to, ne visada tenka dirbti su kompetentingais specialistais, kad jie nepadarytų klaidos, o jei kas atsitinka, tave "linčiuoja". Bet buvę mokiniai įstojo į aukštąsias mokyklas, tapo verslininkais".
"Dabar stengiuosi, sakė ponas Henrikas, kad daugiau jaunuolių rinktųsi jūrines specialybes, nors nemaniau, kad nepriklausomoje Lietuvoje į laivų statybą bus žiūrima pro pirštus, nesitikėjau, jog net tokia didelė "Jūros" bazė, uostas, laivyba bus paleista vėjais... Laivyba yra ganėtinai specifinis dalykas, reikia labai geros reakcijos. Nereikia priimt sprendimą per kelias sekundes, bet jūroje negali daryti klaidos išvis. Paskui klaidos labai skaudžiai atsiliepia, jos nebeįmanoma atitaisyti - nėra "šansų" vėliau laivo kursą ar dar ką nors pakeisti. Vadinasi, sprendimą priimti privalai ne greitai, bet - vieną, esminį ir labai tikslų. Tą savybę ir mėginu išugdyti vaikuose, ir tokiose kaip šiandie varžybose, kai lūžta technika, stiebas, kalu, jog aplinkybės, niekas nekaltas - kaltas tu pats. Tu turi paruošti techniką, kad nebūtų problemos, būti garantuotas, o jei kas atsitiks, neliek emocijų, bet galvok, ką turi tuoj pat padaryti, iki galo - kad galėtum tęsti varžybas ir dar išeit iš jų nugalėtojas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą