Žvejyba
Žuvininkystės departamento atstovo užuomina apie tai, kad menkes Baltijos jūroje norėtų gaudyti keturi anksčiau to nedarę lavai, praėjusią savaitę vykusiame žvejų susirinkime sukėlė pastarųjų aistras.
Kvotų skirstymo komisija, kurios pirmininkas - Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Aidas Adomaitis, supažindino žvejus su kiekvienai įmonei numatomu skirti sugauti Baltijos jūroje ir priekrantėje žuvų kiekiu. Skirstyta atsižvelgiant į per trejus metus sugauto žuvų kiekio vidurkį.
Komisijos nariai ir Žuvininkystės departamento atstovai linkę manyti, kad norint suvienodinti visų žvejų išgyvenimo sąlygas, reikėtų skirti šiek tiek menkių sugauti ir tiems minėtiems 4 laivams. Juo labiau kad 20 laivų šiemet pasitraukia iš žvejybos verslo, jie nurašyti į metalo laužą ir bus pjaustomi.
Vieni susirinkime dalyvavę žvejų atstovai kategoriškai nesutiko su tokiu pasiūlymu. Pasak jų, jie tam ir atidavė savo laivus supjaustyti, kad likusieji galėtų sugauti daugiau menkių. Esą tie, kurie anksčiau nežvejojo menkių, sukčiauja - pažvejoja truputį strimeles, o paskui pretenduoja į menkes. Kiti mano, kad reikia sudaryti visiems vienodas sąlygas.
Beje, limitų skirstymo nuostatai neleidžia skirti menkės kvotos iki šiol nežvejojusiems laivams. Juos reikėtų koreguoti. Kitas dalykas, žvejų manymu, Europos Sąjungos parama mokant kompensacijas už supjaustytus laivus skiriama tam, kad būtų sumažintas menkes gaudančių laivų skaičius. Jie baiminamasi, kad ateityje Lietuva, nevykdydama ES reikalavimų, gali netekti jos paramos.
Vis dėlto buvo paskelbta, kokia įmonė kiek menkių galės sugauti. Toms įmonėms, kurios pernai viršijo limitus, šiemet skiriama mažiau. Beje, dvi įmonės yra pažeidusios žvejybos taisykles, žvejojo menkas tada, kai buvo draudžiama. Joms buvo skirta po 3 tūkst. litų baudos, tačiau jos dar neatlygino žalos, tad joms skirti kvotos negalima. Taigi menkes gaudys laivai, turintys specialius leidimus. Priekrantės žvejams numatyta skirti 100 tonų menkių, nors jie pageidauja, kad limitas būtų padidintas. Beje, yra manančiųjų, jog gavus tokias menkių sugavimo normas, laivai jau po pusės metų neturės darbo.
Priminsime, kad šiemet Lietuvai leista sugauti 2785 tonas menkės, t.y. 16,5 proc. mažiau nei pernai. Nepaskirstyta liko beveik 500 tonų menkių. Yra sudaryta darbo grupė, kuri aiškinsis, ar galima skirti iš to likučio menkių sugavimo kvotų laivams, kurie anksčiau jų nežvejodavo. Siūlyta netgi tirti tai, kada jie atsirado žvejybos laivų rejestre.
Brėtlingių Lietuvai šiemet skirta sugauti 24750 tonų, t.y. 23 proc. daugiau nei pernai. Įmonės prašo šiemet paskirstyti 23 tūkst. tonų, nors pernai šių žuvų tebuvo sugauta tik 6 tūkst. tonų. Bet departamento atstovams perdavus pageidavimą 10 tūkst. tonų brėtlingio kvotų keisti į ešerius, kuriuos gaudo Atlanto vandenyno žvejai, Baltijos žvejai sunerimo. Jie mano, jog nėra reikalo skubėti keisti žuvis, nes situacija gali pasikeisti. Pasak jų, gal po kiek laiko atsirastų galimybė keisti brėtlingius į menkes. Žvejai pageidavo, kad apie bet kokius Žuvininkystės departamento ketinimus keisti kvotas jie būtų informuojami.
Nutarta leisti žvejoti brėtlingius nelimituojant, neskirstant konkretaus kiekio kiekvienai įmonei, kol bus sugauta 10 tūkst. tonų brėtlingių, o tada vėl svarstyti šį klausimą. A. Adomaičio teigimu, dalis brėtlingių vis tiek bus keičiama į kitas žuvis, bet nebūtinai į ešerius.
Šiemet Lietuvai skirta sugauti 3405 tonas strimelių, t.y. 10 proc. daugiau nei pernai. Jas taip pat nutarta leisti žvejoti nelimituotai, kol bus sugauta 50 proc. viso leistino Lietuvai kiekio, o paskui spręsti, ką daryti toliau.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą