Trylikamečio savižudybė - mįslė prokurorams ir psichologams.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1 700 žmonių, o dešimt kartų daugiau žmonių mėgina tai padaryti. Šių metų kovo 11-ąją Plungės rajono Pelaičių kaime apie 19 valandą tėvas su trimis dukromis atėję šerti galvijų, daržinėje rado pasikorusį trylikametį sūnų. Plungės rajono apylinkės prokuratūra tiria savižudybės aplinkybes.

Bendraklasius ištiko šokas

Kovo 11-ąją 19 val. 10 min. Rietavo policijai telefonu buvo pranešta, kad Pelaičių kaime, nuosavos valdos daržinėje rastas pasikoręs Rimas R. (vardas pakeistas). Įvykio vietą apžiūrėjęs Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras V. Gasiūnas sakė, jog vaikas jau buvo tėvo išimtas iš kilpos, o jo kūnas sustingęs prieš keturias valandas, ant kaklo matėsi stranguliacinė vaga. Smurto žymių ant kūno nerasta.
Ši tragedija įvyko tvarkingų, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Pareigūnai apklausė katalikiškos mokyklos, kurioje septintoje klasėje mokėsi berniukas, šoko ištiktus pedagogus ir moksleivius, kurie tvirtino, jog Rimas gerai mokėsi, buvo gyvybingas, linksmas, komunikabilus, atviras ir draugiškas.
Klasė vieninga, nėra duomenų, jog vaikas buvo užgauliojamas, jis net mokėjęs pakovoti už save, o paskutiniajame klasės žiburėlyje Rimas tiesiog tryško gyvenimo energija ir džiaugsmu. Klasės auklėtojas, vadovaujantis skautams, su berniukais žaisdavo futbolą. Sukrėstas įvykio jis sakė, jog Rimas buvo paslaugus, geros širdies vaikas. Tėvai nurodė, jog Rimas nesirgo jokiomis ligomis, išskyrus vaikiškas, nevartojo jokių kvaišalų.

Kišenėje rado laišką

Prieš dvi dienas palaidojusi sūnų, sukrėsta motina parodė du atsisveikinimo raštelius, po savižudybės surastus Rimo kuprinėje. Juose Rimas dėkoja tėvams už rūpinimąsi juo, apgailestauja melavęs, tikina ryžęsis nepataisomam žingsniui ne iš keršto, o dėl to, kad kentėjo. "Manęs nekentė beveik visi Pelaičių vaikai, nebent tada, kai aš, pavogęs iš jūsų pinigų, nupirkdavau saldumynų visiems. Mane užnervojo visas pasaulis. Antrame aukšte yra skanumynų, o mano kairėj striukės kišenėj - trisdešimt litų pavogtų. Malkų kapojimas buvo paskutinis mano darbas šiame pasaulyje". Po egle prie sodybos motina rado pieštuku ant liniuoto sąsiuvinio dviejuose lapukuose parašytus tuos pačius žodžius: "Rimai, tau pavyks". Ji įsitikinusi, kad tai ne jos berniuko raštas. - "Gal jam kas nors grasino? Gal pinigų prašė?" - klausia savęs motina.
- Rimas buvo ypatingas, darbštus, labai lauktas vaikas. Su tėvu jam nebuvome griežti. Rimas buvo nagingas, domėjosi technika, net tortus kepė, visur man padėdavo. Labai mėgo savo mokyklą. Aš svarsčiau, pergalvojau visą gyvenimą, ir atsakymo neradau. Mes patys išsiaiškindavome problemas.
Anksčiau, kai gyvenome biedniau, o mano pametinukės mergaitės buvo mažesnės, pareidavo kriokdamos, kad po pamokų joms kitos mergaitės kilnoja sijonus, laidė kepures, pašiepdavo. Aš susistabdžiau vieną mergelę, pasikalbėjau su ja, kodėl verkia mano mergaitės, ji paaiškino, kad toks žaidimas, ir nuo to karto dukrų niekas neskriaudė. Rimas buvo dar atviresnis, visada pasidžiaugdavo gerą pažymį gavęs. Vyriausioji dukra raudojo: "Gal dėl mano kaltės brolis šitaip? Aš jį paerzindavau, vadindavau "mažium". Bet dėl to aš nekaltinu savo vaikų, - kalbėjo motina.

Nujautė nelaimę

Ji prisiminė prieš įvykį jautusi nepaaiškinamą sunkumą ir blogą nuojautą širdyje, prislėgtumą, net sapnavo įkritusį į juodą, purviną Oginskio tvenkinio, slūgsančio prie vaiko mokyklos, vandenį. Pasakojo, jog prieš kurį laiką Rimas grįždavo iš mokyklos šlapiom kojom, po to nupirkusi jam guminukus su kailiuku ir eidavusi jo pasitikti.
"Matyt, vaikas pasipasakodavo, kas gera, o išgyvenimus laikydavo savo širdy. Esu mačiusi pro langą, žiemą, kaip jis bėga priešaky keturių draugų, pametė kuprinę. Jie buvo išsirikiavę, pasiruošę kariaut, aš išbėgau lauk, ir jie pasitraukė. Pasišnekėjau su sūnum, kad jis niekur nedings, turi taikytis su berniukais, turėti nors vieną draugą; jis nieko neatsakė. Draugavo su kaimynų berniuku, nežinau, ar geras buvo draugas, ar sūnus jo bijojo. Prieš keletą metų mergelės paskundė, kad Rimas iš stalčiaus ima pinigus, pirmąkart 5 litus, po to 20, 50 litų, nutvėriau ir už rankos, tada kultūringai aiškinomės. Tėvas nesikišo. Nuo tada kambarį rakinome", - sakė motina.

Palaiko tik tikėjimas

Visi šeimos vaikai turi pinigų banke, skirtų būsimiems mokslams, ir dar jie turi knygeles, kur užrašoma, kiek pinigų savoms išlaidoms gavo iš tėvų už ūkio darbus. Šį pavasarį ketinta pirkti geresnį kompiuterį ir printerį, prijungti prie interneto; tokia buvo Rimo svajonė.
"Gal vaikui trūko dėmesio? Juk keturių vaikų už rankų nepavedžiosi..." - krimtosi tėvas. Rimo motina sakė, kad tik gilus tikėjimas Dievu ją palaiko.

Berniukas buvo darbštus

Nepaprastai sukrėstas berniuko tėvas pasakojo, kad Rimo rankose darbas tirpte tirpo: jis vairavo jam skirtą traktoriuką, net kombainą, dėl to suaugę kaimo vyrai gerbė tėvo užvadėlį ir aptardavo darbus kaip su sau lygiu. "Tėveli, aš jau išmėžiau tvartą", - sakydavo Rimas, nereikėdavo jo prašyti pamelžti karvių ar pašert triušių, nes labai mylėjo gyvulėlius. Šeimos nariai buvo pasiskirstę darbus ir net sutarę, kokią savaitės dieną kuris kuo pasirūpins, atsižvelgiant į tai, jog mergaitės ruošiasi egzaminams. ir daugiau jo niekas nevertęs.

Apie mirtį nekalbėjo

Paskutinįjį savo gyvenimo rytą Rimas gražiai paklojo lovytę, grįžęs iš mokyklos ir paskaldęs malkų paklausė mamos, ar gali pažaist kompiuteriu. Apie mirtį Rimas niekada nekalbėjo, net neatrodė depresyvus, nebuvo jokių ženklų, vertusių sunerimti. Vaiko tėvai sako nebaudę, nes nebuvo už ką. Kad po ilgo laiko berniukas vėl nugvelbė trisdešimt litų, niekas dar nežinojo. Juos tėvai atrado, kaip nurodyta priešmirtiniame laiškelyje, striukės kišenėje, taip pat rado sesutėms jo nupirktų širdutės formos sausainių. Pasigedę berniuko vidurdienį, tėvai pagalvojo, kad jis gal pas kaimyną ruošia mokyklinį laikraštuką. Kartais, kai vaikai panūsdavo pabūti vieni, lipdavo į palėpę, turėjo ten savą erdvę. Neseniai buvo parašęs šiltą laišką močiutei. Ir štai... Vakare su dukromis nuėjęs šerti veršiukų, tėvas nustėro, išvydęs daržinėje labai aukštai kabantį sustingusį Rimučio kūną. Ploną virvę jis surado garaže, o mazgus išmoko rišti gyvuliams ganyklose.
Netrukus į trobą sugužėjo ne tik tardytojai, bet ir kaimo žmonės, atskubėjo vaiko mokytojai... Tėvams liko paskutiniosios sūnaus dovanos jų gimtadienių proga: loterijos bilietai ir šviesaus medžio krucifiksas.

Kokia piešinių prasmė?

Keistas sutapimas. Prieš gerą savaitę tokiomis pat neaiškiomis aplinkybėmis, dėl nežinomos priežasties iš gyvenimo pasitraukė keturiasdešimtmetis Pelaičių kaimo seniūnas, palikęs darnią šeimą, gerbiamas bendruomenės. Įdomu tai, jog net savižudybės "braižas" toks pat: pasikorė daržinėje, ant aukšto balkio, netikėtai.
Pasiteiravau Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologą Vidą Karvelį, ką galėtų reikšti vaiko piešiniai: viename paskutiniųjų jis nupiešė linksmą spalvotą žmogeliuką, lyg suvertą iš karoliukų, o atsisveikinimo raštelyje nupiešė rusvų, žydrų, geltonų spalvų žiedlapių gėles. Psichologas kalbėjo labai atsargiai, kadangi situaciją girdėjo tik iš manęs, t. y. padrikus faktus, sumišusius su emocijomis. O tiriami vaikai paprastai būna psichologų prašomi nupiešti ką nors konkretaus, ir tuomet aiškinamasi, kodėl jie nupiešė vienaip ar kitaip. Trūkinėjantis "karoliukų" žmogutis galėtų reikšti asmenybės nevientisumą; sunku pasakyti, kaip galėtų jaustis berniukas, augęs "šiltnamio" sąlygomis ir staiga susidūręs su kažkokiomis realiomis problemomis, kliūtimis, kaip ieškotų išeities.

Paruošta dar viena virvė?

Galbūt, spėja psichologas, nusižudęs seniūnas buvo laidojamas su gražiomis iškilmėmis, ir galbūt Rimas yra su juo kalbėjęs, gal laikė jį idealiu žmogumi, asmenybe, pavyzdžiu. Anksčiau būtent katalikiška tradicija savižudžiai būdavo smerkiami, laidojami ne bendrose kapinėse, be kunigo. Dabar visuomenė tai lyg toleruoja, pateisina savižudžius, rengia iškilmingas laidotuves. Man, pavyzdžiui, įsiminė gan romantiškas straipsnis viename dienraštyje, kur apie iššokusią iš septinto aukšto savižudę rašyta: "Išėjo į tyrą erdvę"...
Ką reiškia svetima, ne Rimo ranka rašyti rašteliai: "Rimai, tau pasiseks!" Lažybos, raginimas - kam? Psichologas sakė, jog yra pasitaikę net masinės paauglių savižudybės atvejų, kai šie dėl kažkokių priežasčių susitaria nusižudyti, ir vienas po kito seka bandymai tai padaryti. Psichologas įspėja: ar prokuratūros pareigūnai, gerai paieškoję, kurio velionio bendraamžio namuose nerastų dar vienos paruoštos virvės? Nors su Rimo klasės draugais po tragedijos kalbėjosi mokyklos kapelionas ir miestelio psichologas, vertėtų juos dar kartą įspėti.
Prokuratūra, sužinojusi apie motinos po egle rastą "skatinimą", aiškinasi, kas galėtų būti jo autorius, dar kartą kalbasi su velionio mokslo ir kiemo draugais. Juk turėjo būti priežastis, dėl kurių nusižudė protingas, tėvų taip mylėtas trylikametis. Reikia tikėtis, jog tai pagaliau paaiškės.