- Kaip vertinate EP sprendimą panaikinti jums teisinę neliečiamybę? - „Vakaro žinios“ paklausė Viktoro Uspaskicho.
- Įvyko dviejų didžiausių partijų daugumos diktatas. Tai buvo socialdemokratų ir konservatorių sprendimas, kaip ir Lietuvoje. Visos kitos partijos ir frakcijos balsavo prieš imuniteto naikinimą. Džiaugiuosi, kad daugiau nei 250 parlamentarų nepalaikė projekto. Džiugina, kad procesas, kuris dabar vyks Lietuvoje, bus stebimas, aš nuolat privalėsiu siųsti informaciją, procesą stebės mūsų EP frakcija. Jei bus pažeidimų, jie iš naujo kels klausimą dėl imuniteto, o tai yra geras dalykas.
Kitaip sakant, įvyko taip, kaip įvyko. Tik gaila, kad dėl to nuo trečiadienio EP negaliu vadinti demokratine ar teisine, žmogaus teises ginančia institucija, nes viskas liko po stalu. Pirmą kartą pristatomas projektas buvo žodinis, antrą kartą projektas buvo pristatytas ne visas ir į tai EP atkreipė dėmesį. Projektas buvo paliktas taisyti, balsuota buvo už tai, kas buvo pažadėta prirašyti pristatant. Bet parlamentarai balsavo.
- Panašiai kaip mokyklos laikais, kai prašai mokytojos, kad avansu parašytų teigiamą pažymį, nors iš tiesų žinai, kad vis tiek nesimokysi.
- Net blogiau nei mokykloje. Todėl ir negaliu EP vadinti teisine demokratine institucija. Nes ji ne tik pažeidžia šiuos įsitikinimus, bet ir falsifikuoja teisines procedūras bei teisės aktus. Juk balsuojama nematant paties akto. Be to, man visiškai nebuvo leista projekto komentuoti jį kuriant, nuo manęs buvo slepiama visa informacija. Prieš balsavimą man taip pat nesuteikė nė sekundės pasisakyti. To prašiau ir raštiškai, ir prieš balsavimą keldamas ranką.
Todėl manau, kad Baltarusijoje ir Rusijoje tokie procesai vyksta daug skaidriau, šiuos žodžius dabar galiu pasakyti iš bet kokios tribūnos. Nes taip yra ir tai matė daugiau kaip 250 EP narių. EP neturi jokios teisės pamokslauti kitoms valstybėms, nes jie yra veidmainiai ir tai daro akivaizdžiai. O kažkur važiuoja, kalba, kad pažeidinėjamos Julijos Tymošenko teisės. Iš kur jie žino? Jeigu čia jie net į bylą nepažiūri ir balsuoja, o ten jau mano, kad kažką žino.
- Kas turėjo įtakos, kad europarlamentarai balsavo būtent taip, nors su byla, kaip sakote, ko gero, nėra susipažinę?
- Taip, buvo daryta įtaka iš Lietuvos. Neakivaizdžiai tai buvo pasakyta. Bet tai, kas visuomet buvo nuo manęs slepiama, man vis tiek būdavo perduodama. Man iš Lietuvos paskambindavo žurnalistai ir klausdavo, kaip vertinu priimtą vieną ar kitą sprendimą. O aš tų sprendimų nežinau. Tai aiškiai rodo, kad vyko sąmokslai.
- Sprendimas jau priimtas, neliečiamybė atimta. Gal ir bado streikas jau pasibaigė?
- Na, streikas prasidėjo trečiadienį, ketvirtadienį dar nevalgiau. Balandžio pradžioje turėsiu išvažiuoti į studijų sesiją, tad svarstau, ar verta gąsdinti studentus (juokiasi).
Streikas yra ne imuniteto saugojimas. Aš visuomet sakydavau, kad reikia tikrinti faktus, jei kas nors manimi netiki. Faktai yra tokie, kad vyksta politinė byla ir taip buvo nuo pat pradžių. Juk kratos padarytos neleidžiant dalyvauti advokatui.
Kitas dalykas yra 2006 metų partijos pirmininko rinkimai. Ketinau atvažiuoti ir dalyvauti. Suvažiavimas turėjo vykti šeštadienį, o prieš pat jį man buvo atkeltas areštas. Kodėl? Kad nedalyvaučiau ir nebūčiau išrinktas pirmininku. Yra trys pažymos, kur kalbama apie tai, kad buvo duoda komanda Uspaskichą išginti iš Lietuvos. Taip sakė prezidentas ir premjeras.
Paskui prasidėjo procesas - teikėme visokius prašymus, bet jie būdavo atmetami, nedaroma jokių revizijų. Pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą nuteisti ketveriems metams ir tik paskui atliko ekspertizę. O ji patvirtino, kad ten ne mano parašai. O jų visų jau pareigos paaukštintos, prokuroras tapo metų žmogumi šioje byloje ir panašiai. Tai ar ne politinė byla?..
- Sunku rasti visiškai šventą politiką, bet taikiklyje šį kartą atsidūrėte jūs. Kodėl?
- Todėl, kad antisisteminis. Ne Lietuvoje gimęs, nepritapau prie sistemos, nesukau uodegos, nelindau ir nelenkiau galvos. Toks sistemai nereikalingas.
- Tai gal dabar pavyks jus išginti iš Lietuvos?
- O kur man važiuoti, čia juk mano žmona, vaikai, šeima. Aš dėkingas Lietuvai, nes čia aš galėjau atsiskleisti, realizuoti save ir atrasti. Čia patekau kaip tik tuo metu, kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, čia mano antra gimtinė. Žmonės čia geri. Bandžiau vieną kartą išvažiuoti, bet jausmas labai negeras, kai žmona čia. Aš juk pats grįžau, nors ir žinojau, kad galbūt uždarys. Nesu bailys, reikia kovoti. Galų gale autokratinėje valstybėje kalėjimas yra demokratijos atributas.
- Tikite, kad teks kalinio duonos paragauti?
- Turiu ne tikėti ar netikėti, o iki paskutinės akimirkos turėti vilties, kad sąžiningai elgsis vienas ar kitas teismas. Bet šitame gyvenime jie nėra laisvi, tad visko gali būti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą