Tvora neapsaugotų nuo tragedijų.

Užvakar prie šiaurinio molo nuskendo 8 metų broliuką Valerijų bandęs gelbėti paauglys Andrejus, gimęs 1989 m., Pamario vidurinės mokyklos moksleivis ir vaikams norėjęs padėti 1970 m. gimęs melnragiškis Egidijus Poškus, kaip ir berniukai gyvenęs toje pačioje Molo gatvėje. Valerijų išgelbėjo klaipėdietis naktinio klubo barmenas Mindaugas Vaitelė. Dar vienam žvejui, šokusiam į vandenį, prireikė medikų pagalbos.
Vakar rytą ant šiaurinio molo vėl buvo pilna žvejų. Beje, ir užvakar, kai bejėgis Andrejaus kūnas gulėjo ant molo, jie gaudė žuveles, kurių kilogramas turguje kainuoja tik 1,50 Lt, toliau. Nors yra ir įstatymai, ir taisyklės, ir baudos, turintys užkirsti kelią panašioms nelaimėms, tačiau visa tai nesulaiko norinčiųjų pasigrožėti jūra, laivais ir pažvejoti.

Direkcijos padėtis dviprasmiška

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius bendriesiems reikalams Algirdas Dulkė vakar "Vakarų ekspresui" sakė, jog jam labai liūdna, kad kartas nuo karto nutinka tokios nelaimės, tačiau Uosto direkcija praktiškai neturi būdų neleisti žvejoti ant molo, nors tai daryti draudžia uosto taisyklės. Pernai buvo pastatyti stendai tiek prie pietinio, tiek prie šiaurinio molo perspėjantys, kad vaikščioti molu pavojinga, kad žvejoti ir maudytis uosto akvatorijoje draudžiama. Jau vien dėl to direkcija susilaukė didelio visuomenės pasipriešinimo, buvo kaltinama, jog norinti sugrąžinti sovietmečio laikus ir viską uždrausti. Pasak A. Dulkės, Uosto direkcija šiuo klausimu atsiduria dviprasmiškoje situacijoje. Jis tvirtina, kad ant molo laipioti akmeniniais luitais, kurie būna neretai slidūs, apnešti dumbliais, yra labai pavojinga.
Taigi Uosto direkcija tik gali kreiptis į visuomenę įspėdama apie gresiantį pavojų. Ji ketina atnaujinti stendus, kuriuos gerokai apgadino tie, kuriems jokie draudimai nepatinka, planuoja surengti dar vieną pasitarimą su Pakrančių apsaugos rinktinės su Klaipėdos jūrų uosto policijos pareigūnais ir dar kartą aptartį šį klausimą. Tačiau kad ir kokių priemonių bebūtų imamasi, A. Dulkės teigimu, žmonių nesulaikysi. Pasak jo, tai kad jie ateina pasigrožėti jūra, dar nieko baisaus, tačiau daugiausia problemų pridaro žvejai, kurie laipioja akmeniniais luitais ir rizikuoja. Perspėjami jie pyksta, sako esą savo gyvybės šeimininkai. Ta pati problema, kai žvejai eina ant ledo, kai juos gelbėti tenka siųsti laivus, sraigtasprnius.

Uosto policijai trūksta žmonių

Klaipėdos jūrų uosto policijos komisaras Egidijus Merkevičius teigia, jog norint šią problemą lengvai išspręsti tereikia vieno dalyko - visiems laikytis įstatymų. Pasak jo, uosto policininkai galėtų patruliuoti, tačiau jūrų uosto policija neturi tiek žmonių. Anksčiau policininkai patruliuodavo, ir ant molo, pasak komisaro, tikrai būdavo mažiau ar visai nebūdavo žvejų. Užvakar jūrų uosto policininkams teko keltis į Smiltynę ir paprašyti, kad žvejai, gaudantys ten strimeles, pasitrauktų, nes per juos negalėjo švartuotis keltas.
Beje, žvejyba nuo molų yra ne kas kita, kaip uosto režimo taisyklių pažeidimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių 35 punktas teigia, kad uosto akvatorijoje žvejoti ir maudytis draudžiama. Administracinės teisės pažeidimų kodekso 143 str. šis draudimas taip pat yra. Šio kodekso 117 str. už uosto taisyklių pažeidimus numato baudas. Užpernai uosto policijoje vien tik už uosto režimo taisyklių pažeidimus buvo surašyti 643 administracinės teisė pažeidimų protokolai. E. Merkevičiaus teigimu, yra numatomos baudos nuo 30 iki 200 Lt. Uosto policininkai surašytų protokolą, o valstybės biudžetas pasipildytų šiokiomis tokiomis lėšomis. Tačiau bėda ta, kad nėra tiek policininkų, kad ant molo žvejų neliktų.

Reikia žvejoti protingai

Vakar rytą kalbinome žvejus ant šiaurinio molo. Penkiolikmetis Aidas, kuriam vakar nereikėjo būti mokykloje, apie užvakar čia įvykusią tragediją nebuvo girdėjęs. Jis sako, jog tam, kas moka laipioti akmenimis, čia yra saugu. Paauglys nemano pats galįs paslysti, be to, jis mokąs plaukti. Pernai jis išgelbėjo draugą, įkritusį į vandenį, paduodamas jam ranką. Pasak Aido, jeigu ant molo uždraustų eiti, kad nežūtų tie, kurie nemoka laipioti akmenimis, būtų teisinga. Tada jis susirastų kitą vietą žvejoti.
Vienas 27 metų žvejys, nenorėjęs prisistatyti, čia ateinąs nuo 15 metų, sakė, jog neleisti žvejams eiti ant molo būtų didžiausia nesąmonė. Jeigu molą uždarytų, jo manymu, žvejai plauktų į jūrą valtimis. Jos irgi gali nuskęsti, žūtų dar daugiau žmonių. To, kad ant molo yra pavojinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, jis neneigė. Pasak jo, čia reikia saugotis pačiam, o vaikus turi žiūrėti tėvai. Vertindamas vaikams į pagalbą atskubėjusio melnragiškio ir nuskendusio poelgį vyras sakė, jog nuo mirties vis tiek nepabėgsi, jeigu lemta, tai lemta. Gali žūti ir važiuodamas mašina, ir skrisdamas lėktuvu, ir į kiemą išėjus gali plyta užkristi.
Du geležinkeliečiai 26 metų Eduardas, kurio hobis - žvejyba, ir 34 metų Andrejus, vakar atėjęs pirmą kartą pažvejoti, sakė, jog jeigu direkcija pastatytų geležinę tvorą, ji negelbėtų, jeigu tik žuvys kibtų. Pasak Eduardo, jiems čia žvejyba malonumas, o kai kuriems tai esąs šioks toks pragyvenimo šaltinis. Vyrai sakė, jog vaiką gelbėtų kiekvienas. Jų manymu, vaikams reikėtų kur nors kitur pasiūlyti ką nors įdomaus. "Jeigu mano vaikas paaugęs norės čia eiti, aš būsiu su juo",- sakė Eduardas.
47 metų klaipėdietis Vladimiras sakė, kad visame pasaulyje žvejojama nuo molų. Jis čia žvejoja jau 15 metų. Jo manymu, jeigu uždraustų čia ateiti žvejams, tai nebegalėtų žmonės tiesiog pailsėti. Jis norėtų, kad jo 21 metų sūnus eitų kartu žvejoti. Vladimiras sako, jeigu lyja, slidu, niekas čia nežvejoja. Pasak jo, tik reikia atsargiau vaikščioti akmenimis ir nelįsti dėl tos žuvelės velniai žino kur. Reikia surasti patogia vietą, ir viskas.
32 metų Dalius sako, jog žvejai vis tiek lips ant tų akmenų, o jeigu bus tvora, lips per ją. Daliaus manymu, galbūt baudos kiek galėtų pristabdyti tą veržimąsi. Iki 10 metų vaiko jis čia nesivestų net su savimi. Pats Dalius būdamas vaikas nuo molo meškeriodamas buvo įkritęs tris kartus į vandenį, tačiau jam visi trys kartai baigėsi laimingai. Jis sakė negirdėjęs tokio įvykio, kad normalus ir blaivus žmogus būtų įkritęs į vandenį, nors jam teko matyti kaip 5 žmonės buvo įkritę ir išsigelbėjo.
Beje, ant molo medikų pagalbos netenka tikėtis, nes per akmenis sunku prieiti, tad jų galimybės ribotos. Pasak Daliaus, prarandama labai daug laiko, kol grįžtama į krantą su nukentėjusiuoju. Anot jo, jeigu pirmą kartą užlipi ant akmenų, nesijauti taip drąsiai kaip dvidešimtąjį ar šimtąjį kartą. Jis jau eina drąsiai: vienoje rankoje - meškerė, kitoje - kibiras, ir nesiramsto.