Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros nišose ryškėja aštuonetas unikalių dailininkės Angelinos Banytės sieninės tapybos darbų.
Autorė sakė, kad minėtos katedros docento, humanitarinių mokslų daktaro Rimanto Balsio iniciatyva universiteto antrojo aukšto nišose atsiranda jo parinkti ir dailininkės savomis raiškos priemonėmis interpretuoti prasmingi senųjų Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kalbininkų prieš šimtmečius parašyti tekstai.
"Iš pradžių manyta nišas ištapyti pirmajame aukšte, bet ten - tiek skelbimų, toks šabakštynas. Nutarėme papuošti antrąjį aukštą, ir užsikabinome. Pernai iki Kalėdų nutapiau keturias nišas: dvi skirtos Jono Bretkūno "Postilės" viršeliui ir tekstams, kitos - Martynui Mažvydui ir Motiejui Valančiui. Tekstai man pačiai buvo sunkiai įskaitomi, gerai, kad docentas konsultavo: ne tiek gotikinės raidės, kiek žodžių rašyba man buvo netikėta", - sakė A. Banytė.
Šiuo metu ji kuria dar keturias nišas M. Valančiaus ir Simono Daukanto žodiniams paminklams įamžinti.
"Man labai įdomu buvo dirbti, įgavau naujos patirties, juk esu monumentalistė. Be abejo, universitetui tie darbai turėtų suteikti dvasingumo ir šilumos. Aš taikiausi prie architektūros, ji man diktavo kompoziciją. Istorinės tematikos darbuose vaizduoju ir kunigaikščius, ir senovės lietuvį, kitus simbolius, nors į mažą formatą daug jų netilps", - sakė dailininkė, tapydama naudojusi ir aukso akrilą.
Moteris prisipažino, kad jai teko sugrįžti prie gimtosios kalbos istorijos ištakų, iš naujo gilintis į tautos šviesuolių raštiją, nes darbus vertins žmonės, savo gyvenimą pašventę ar dar pašvęsiantys gimtosios kalbos grožio puoselėjimui. Tad A. Banytė stengėsi perteikti senųjų kalbos grynintojų tekstų jėgą ir vertę.
"Svarbiausi man vis dėlto portretai. Autentiški J. Bretkūno portretai išvis neišlikę, todėl kūriau tik monogramas ir tekstą. M. Mažvydą kaip kas įsivaizdavo, taip paišė. Aš pati ir anksčiau esu tapiusi jo portretą, tad panaudojau aktoriaus Vytauto Paukštės sukurto Mažvydo vaidmens prototipą. S. Daukantą matome ant lietuviško banknoto, o M. Valančiaus yra trys skirtingi portretai", - sakė A. Banytė, sukūrusi freskas E. Balsio menų gimnazijai, Laikrodžių muziejaus kiemelyje, Palangos "Gintaro" bei "Pušyno" poilsio namams. Vienas paskutiniųjų jos darbų buvo Lėbartų kapinių koplyčios freska.
Menininkė pabrėžė, kad kurti Klaipėdos universitetui jai buvo garbės dalykas.
"Man pati aplinka atrodė labai tauri, nenusileidžianti Kembridžo ar Oksfordo universitetams. Todėl iš pradžių jaučiau didelę įtampą ir atsakomybę. Juk šių darbų nuo sienos nenukabinsi kaip paveikslo, jie ir liks, kol išliks architektūra ir pastatai", - sakė ji.
Autorė tikisi darbus baigti per mėnesį, o universiteto bendruomenei ir miesto visuomenei juos pristatys ateinančią rugsėjo 1-ąją.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą