Universiteto bendrabučiai įstrigo sovietmetyje

Klaipėdos universiteto studentams bendrabučiuose, kurie neatitinka higienistų reikalavimų, ko gero, teks gyventi dar ilgai. Lėšų senųjų bendrabučių remontui nebebus skiriama, nes juos jau valdo Turto fondas, o naujųjų statybų teks palaukti - šiuo metu dar ruošiamas tik techninis projektas.

Prieš dvejus metus Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui patikrinus studentų bendrabučius buvo užfiksuota, kad čia įsikūrę studentai gyvena apgailėtinomis sąlygomis, neatitinkančiomis jokių higienos normų. Klaipėdos universitetas (KU) susigriebė jas gerinti, tačiau pernai tie patys pažeidimai vėl buvo užfiksuoti.

Problemos neišnyko

Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Šlepetienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad paskutinį kartą - pernai rugsėjį - vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrabučių sienos, lubos, grindys neatitinka reikalavimų, vandentiekio ir nuotekų sistemų tinklai yra susidėvėję, nepakanka dušo patalpų, netvarkinga elektros instaliacija, nėra įrengtų rūkymo vietų, susidėvėję langų rėmai ir t.t.

"Lapkritį buvo gautas atsakymas iš universiteto, kad bendrabučiai yra perduoti Turto bankui, pateikta informacija, kas jau padaryta, bei nurodyta, kad 2009 metais universitetas planuoja skirti šiek tiek lėšų bendrabučių būklei gerinti", - sakė A. Šlepetienė.

Pernai universitetas visuose trijuose bendrabučiuose suremontavo dušus, bendrojo naudojimo patalpas, dalį nuotekų bei šildymo sistemų vamzdynų, elektros instaliacijos. Nepaisant visų šių darbų, KU bendrabučių būklė vis tiek išlieka apverktina.

Ir patys universiteto gyventojai pernelyg nesirūpina aplinka.

Pasak A. Šlepetienės, šį rugsėjį vėl bus tikrinama higieninė bendrabučių būklė. Jeigu tikrinimo metu bus nustatyta, kad gyvenimo sąlygos yra nesaugios, bendrabučių veikla gali būti ir stabdoma.

Visgi Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja nuogąstavo, kad studentams uždarius bendrabučius geriau nebūtų, nes nuomos kainos nėra mažos, o gyvenamosios sąlygos vargu ar būtų pačios geriausios.

Rimtai neberemontuos

KU bendrabučiai yra perduoti Turto bankui, kuris už tai turi pastatyti naujus bendrabučius universiteto miestelyje. Tačiau Turto banko Turto atnaujinimo departamento direktorius Laimas Daniūnas tvirtina, kad už senųjų bendrabučių priežiūrą yra atsakingas KU.

KU Infrastruktūros prorektorius Antanas Lukoševičius neslepia, kad šiuo metu bendrabučiuose tik palaikoma esama būklė, kad ji nepablogėtų. Pokalbininkas sakė, jog perkamas inventorius, kuris galės būti perkeltas į naujas patalpas, bet rimtesnio remonto šiemet tikėtis neverta, nes Švietimo ir mokslo ministerija esą nebeleidžia eikvoti lėšų rimtesniam senų pastatų remontui.

"Šiems metams senųjų bendrabučių remontui buvo skirta 341 tūkstantis litų. Ta programa jau baigėsi, tad nuo šiol universitetas turės tvarkyti iš savo lėšų. Be to, universitetas bendrabučių jau neturi. Ministerija negali skirti lėšų jiems apskritai, nes panaudos sutartimi bendrabučiai yra perduoti Turto bankui", - sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Ilona Bagdonavičienė.

Kaip atrodys nauji?

Pasak Turto banko Turto atnaujinimo departamento direktoriaus L. Daniūno, senieji bendrabučiai bus pradėti pardavinėti tik tada, kai jau iškils nauji, kad studentai turėtų kur persikelti.

"Pagal pasirašytą sutartį su Klaipėdos universitetu, bendrabučiai turėtų būti statomi iš skolintų lėšų. Taip pat svarstome galimybę pritraukti privačias lėšas. Privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas pagal turto valdymo ir eksploatavimo sutartį nustačius mokesčius, kuriuos turėtų mokėti arba universitetas, arba studentai", - sakė L. Daniūnas.

Eilinis universiteto bendrabučio tualetas.

Anot jo, naujų bendrabučių statybos gali prasidėti tik išsprendus finansavimo klausimą ir jau turint patvirtintą techninį projektą. Pastarojo projektiniai pasiūlymai jau porą kartų buvo svarstyti Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Paskutinį kartą jos nariai neturėjo ypatingų pastabų, bet jiems iškilo įvairių klausimų.

Bene svarbiausias jų - kodėl universitetas, kuriam reikia 900 vietų studentams apgyvendinti, projektuoja tik 600 vietų pastatus, nors vietos čia pakanka. Taip pat teirautasi, kodėl norima statyti tik 3-4 aukštų bendrabučius, nors 2004 m. patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, jog gali būti statomi net septynių aukštų pastatai.

Posėdyje dalyvavę užsakovų Turto banko atstovai aiškino, kad nurodymas projektuoti 600 vietų bendrabutį yra įrašytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotame projektavimo sąlygų sąvade. Pasak užsakovų, dar rengiant šį sąvadą buvo aišku, kad tiek vietų yra per mažai - ir dabar senuosiuose bendrabučiuose gyvena daugiau studentų. Tačiau sąlygos yra tokios, ir jų pažeisti esą negalima. Visgi projektuotojai - UAB "Archiplanas" architektai - turi parengę ir atsarginį variantą: jeigu būtų leista dabar siūlomiems pastatams "užkelti" mansardas, bendrabučiuose galėtų gyventi 720 studentų.

Dabar Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose numatyta statyti tris pastatų korpusus: du iš jų būtų simetriški stačiakampio, trečias - puslankio formos.

Architektas Dainius Stripinis sakė, jog atsižvelgus į praėjusio posėdžio metu išsakytas pastabas, atsisakyta vientisų monumentalių tūrių. Dabar juos siūloma skaidyti, atskiras sekcijas apjungiant stiklo plokštumomis - taip pastatams suteikiama lengvumo ir žaismingumo.

Taip turėtų atrodyti naujieji Klaipėdos universiteto bendrabučiai, iškilsiantys alma meter miestelyje Herkaus Manto gatvėje.

"Susmulkinus" tūrius, pagerėja ir planinė bendrabučių struktūra - nebelieka sovietmetį primenančių ilgų koridorių, atsiranda daug nedidelių bendrų erdvių studentams. Beje, planuojama, kad didžioji dalis studentų gyventų dviviečiuose kambariuose, kurie savo ruožtu būtų suskirstyti blokais po du kambariukus ir turėtų virtuvytę bei sanitarinį mazgą su dušu. Taip pat suprojektuota ir vienviečių bei triviečių kambarių.

Fasadų apdailai numatoma naudoti tinką, plytas ir stiklą, o stogui - skardos arba čerpių dangą. Spalvos turėtų būti artimos seniesiems Klaipėdos universiteto korpuso pastatams. Pagrindiniu akcentu taptų fasadai nuo Herkaus Manto gatvės pusės.

Prieš pagrindinį bendrabučio korpusą numatoma suformuoti aikštę. Pasak D. Stripinio, kol kas dar negalvota, kokios mažosios architektūros formos galėtų čia atsirasti. Už bendrabučių bus įrengtos penkios krepšinio aikštelės. Sklypą kirs dviračių takas.

Privažiuoti prie bendrabučių bus galima iš Įgulos ir Herkaus Manto gatvių. Automobiliams laikyti numatytos dvi vietos - šiaurinėje sklypo dalyje bus statomas 120 vietų dviaukštis garažas, prieš bendrabučius suplanuota didžiulė aikštė, kurioje tilps per 200 automobilių.

Beje, pastarasis detaliojo plano sprendinys taip pat kėlė nuostabą architektams ekspertams, mat tiesiai per šios aikštės vidurį eina pagrindinis pėsčiųjų takas, jungsiantis KU ansamblį su bendrabučiais.

"Priėjimas - kaip prie prekybos centro, per automobilius",- stebėjosi architektai.

Iš esmės pritarę pateiktiems projektiniams pasiūlymams, tarybos nariai kolegoms patarė paieškoti daugiau architektūrinių detalių, labiau išryškinti pagrindinį įėjimą, aiškiai suplanuoti erdvę lauke, taip pat pagalvoti, ar vertėtų pačiuose korpusuose atsisakyti dalies nedidelių bendrų erdvių ir suprojektuoti, pavyzdžiui, pagrindiniame korpuse, vieną didesnę salę.

Tiek projektuotojams, tiek užsakovams rekomenduota inicijuoti projektavimo sąlygų sąvado keitimą, kad būtų galima bent kiek padidinti pastatų aukštį. Tada bendrabučiuose padoriomis sąlygomis galėtų gyventi tiek studentų, kiek reikia KU, nes kitos progos rastis naujiems bendrabučiams gali tekti laukti labai ilgai.

Justina BEZARAITĖ,
Livija GRAJAUSKIENĖ