Gatvės kultūra
Atidūs uostamiesčio riedlentininkai skaičiuoja turintys jau penktą savo genties kartą! Pakedenę keliolikos paskutiniųjų metų plunksnas, prisiminėme, kokius džiaugsmus ir negandas patyrė Klaipėdos ekstremalūs sportininkai ir kuo jie gyvena dabar.
Eini gatve, pro šalį nužingsniuoja kerziniais batais avinti paauglė, su vėjeliu priekin nudumia garbanotas riedlentininkas, pasuki už grafičiais pažymėto kampo ir nudroži palei buvusio "geto" sienas, kuriame kadais virte virė pogrindžio diskotekos...
Uostamiesčio gatvių kultūra vienų menkinama, kitų nostalgiškai apdainuojama. Šitaip pavadintame straipsnių cikle apžvelgsime muziką, dailę, šokius bei sportą, kurie atkeliavo į postsovietinę Klaipėdą iš Vakarų, įleido čia šaknis ir išugdė vietinių autoritetų.
Riedlentės iš darbų pamokų ir Varšuvos
"Kas 3-4 metai į subkultūrą ateina naujų paauglių - aš, pavyzdžiui, atstovauju trečiajai uostamiesčio riedlentininkų kartai", - sako Mario Krivickas, vienas iš Klaipėdos ekstremalaus sporto klubo "Street" įkūrėjų ir buvęs jo prezidentas.
Dabartiniams uostamiesčio riedlentininkams - "seniams" - 24-25 metai, tačiau kai vaikinai pasakoja apie pirmuosius žingsnius, tiksliau, apie pirmuosius riedlente nuvažiuotus metrus, jie nostalgiškai žiūri į tolį ir mėgina skaičiuoti, kelintais būtent metais įvyko viena ar kita - velnias, atrodo, tai buvo vakar!..
Klaipėdietis Denisas Potašnikovas riedlenčių sportu susidomėjo 1993-iaisiais. Tuomet jis buvo 13-os, dievino televizijos kanalą MTV, vienodai dėmesingai klausėsi hiphopo įrašų ir "grunge" dievaičių "Nirvana", krimtosi dėl sovietinės pilkumos neatsikračiusių gatvių ir ieškojo maištingos paaugliškos saviraiškos būdų.
Parduotuvėje pirkta primityvi riedlentė netrukus buvo sulaužyta į šipulius, tad Denisas kreipėsi į mieste sutiktus riedlentininkus pagalbos. Šie padėjo gauti kitą, kiek geresnę. Lentas vaikinas vėliau drožinėjo ir pats - per darbų pamokas. O po kelių metų nuvažiavo su tėvu į Varšuvą ir tenykščiame "skeitšope" nusipirko tikrą riedlentę.
Nūdien vienoje uostamiesčio kompanijoje vadybininku dirbantis Denisas, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos (LCC) absolventas, laisvalaikiu dažnai pasivažinėja riedlente, aišku, daug naujesne. Anot jo, riedlentės - vyriškiausia ekstremalaus sporto šaka.
Pažintis su "centriniais"
Mario Krivickas prisimena riedlenčių sportu susidomėjęs 1995-aisiais.
Šiaip centrinė Klaipėdos aikštė su riedlenčių ratukais susipažino keliais metais anksčiau. Taigi kai šiltą vasaros atostogų dienelę 13-metis nutrūktgalvis Mario, ieškodamas kuo užsiimti, su draugu užklydo į dabartinę Atgimimo aikštę, o tuomet - vis dar "Lienkę" (Lenino aikštė), čia važinėjo nemažas būrys ekstremaliai nusiteikusių vyresnių vaikinų.
Beje, jie jau buvo įkūrę savo klubą, pavadintą "Dragon". Šis klubas pastatė mini "skeitparką" vasaros estradoje, kuriame į ekstremalaus sporto pasaulį nėrė kitas mūsų pašnekovas Denisas.
"Aikštė buvo vadinamųjų centrinių valdos, į kurias naujokams patekti nebuvo labai lengva. Pasisekė - mano draugo brolis juos pažinojo, - prisimena Mario.
- Pasėdėjome prie jų vieną dieną, antrą... Buvo dar vokiečių atvažiavę, o prieš išvažiuodami jie norėjo parduoti vieną riedlentę. Ji ir tapo mano pirmąją. Pradėjome važinėti, po ketverių metų sugalvojome įsteigti savo organizaciją, mat "Dragon" jau nebebuvo aktyvi. O mes norėjome organizuoti oficialius savo renginius."
Tuo pat metu kilo riedučių "bleidų" populiarumo banga, nemažai naujosios pramogos mėgėjų papildė ekstremalų gretas... Mario su draugais nepatingėjo drąsiai įsibrauti į biurokratijos džiungles ir išsinagrinėti nevyriausybinių organizacijų steigimo principus.
1999 m. gruodžio 16 d. buvo įkurtas klubas "Street". 2000-ųjų vasarą, Jūros šventės metu, tuometiniame pramogų centre "Laplandija" buvo įkurdintas pirmasis uždaras "skeitparkas" Baltijos šalyse, čia surengtos tarptautinės varžybos, į kurias atvyko riedlentininkų ir riedutininkų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos.
Nuo draudimų iki "skeitparko"
Beje, tuo metu virš jaunųjų ekstremalaus sporto aistruolių galvų ėmė tvenktis šiokie tokie debesys. Mat anaiptol ne visiems prie širdies buvo uoliai centrinių miesto aikščių pakraščius lentomis brūžinantys vaikigaliai. 1997 m. buvo rekonstruota aikštė, kurioje stovėjo sovietų patranka - dabartinė Lietuvininkų aikštė su M. Mažvydo paminklu.
Ji riedlentininkams pasirodė esanti prie širdies. Tačiau važinėjimas naujutėlaitėmis trinkelėmis ir bordiūrais kėlė anaiptol ne visų miestiečių susižavėjimą.
Po kelerių metų, 2002-aisiais, uostamiesčio Savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles, kurios uždraudė žaisti sportinius ar kitokius žaidimus, važinėtis riedučiais, riedlentėmis ir dviračiais visame mieste. Natūralu, kad absurdiškas punktas realiai nebuvo įgyvendinamas.
Pasipriešinimas sukilo po metų - kai taisyklės buvo sušvelnintos ir tuo pačiu sukonkretintos: nuo 2003-iųjų jos uždraudė visa tai daryti centrinėse miesto aikštėse ir skveruose. Žinia pasklido plačiai - Savivaldybę užplūdo elektroniniai laiškai iš įvairiose šalyse gyvenančių ekstremalaus sporto mėgėjų, kurie piktinosi valdininkų sprendimu...
Klaipėdiečiai riedlentininkai tik gūžčiojo pečiais - kur daugiau važinėti, jei ne aikštėse, "skeitparko" juk neturime?.. Prasidėjus 2004-iesiems minėtieji draudimai buvo panaikinti, tačiau klausimas dėl "skeitparko" išliko aktualus. Juo rūpinosi klubo "Street" pagrindu susiformavusi gatvės kultūros organizacija "StreetIndustry" su prezidentu Mindaugu Žukausku priešakyje bei kitas uostamiesčio ekstremalaus sporto klubas "Graindas".
Praėjo dar metai, ir 2005-ųjų spalį Klaipėdos jaunimo centro kieme iškilo "skeitparkas", kurio statybas finansavo telekomunikacijų kompanija "Bitė Lietuva", o montavimo darbus spaudžiant rudeniškam šaltukui atliko Estijos kompanijos "Sessionramps" atstovai...
Talentingi ir kuklūs
Kai saulėtą vakarą su fotografu užsukome į "skeitparką" pasižiūrėti, kaip sekasi ekstremalių pomėgių turintiems jauniems klaipėdiečiams, čia neradome nė gyvos dvasios. Tačiau Lietuvininkų aikštėje tuo metu šurmuliavo būrys paauglių su riedlentėmis.
Kalbinti vaikinai teigė, kad važinėtis "skeitparke" ir gatvėje - visiškai skirtingi dalykai. Dabar bene didžiausias jų noras - turėti uždarą "skeitparką", kuriame būtų galima važinėtis žiemą.
"Dauguma tų riedlentininkų, kurie aktyviai propaguoja šį sportą dabar, pradėjo važinėti 2002-2003 m. Pamažu susiformavo apie 20 žmonių grupė, kuriems tai jau tapo gyvenimo stiliumi", - pasakojo 17-metis Jevgenijus, kuris aikštėje arba "skeitparke" praktikuojasi kasdien po porą valandų.
Anot 15-mečio Dominyko, riedlentininko ekipuotė - geros kokybės lenta su ratukais ir ne ką prastesnėmis ašimis - atsieina apie 600 Lt. Traumų gydymo išlaidos? Taip, reikia nepamiršti ir šių... Žiemą Domis, važinėdamasis "skeitparke", susilaužė koją ir trim mėnesiams išėjo iš rikiuotės. Trejais metais vyresnis Viktoras, kuris riedlentę pamėgo prieš trejetą metų, sako iki šiol spėjęs aplaužyti maždaug 15 riedlenčių...
Kalbėdami apie savo įgūdžius, pašnekovai nesigiria. "Nesvarbu, sudėtingą ar paprastą triuką atlieki - svarbu, ar turi savo stilių", - sako Jevgenijus.
Tačiau vyresnieji, paprašyti įvertinti jaunosios kartos įdirbį, apie jį kalba pagarbiai. "Jie - kitokio lygio sportininkai, negu buvome mes, ir daug greičiau išmoksta naujų triukų", - sako Denisas.
Beje, Denisas, sukūręs pirmąjį Klaipėdos jaunimo kultūrai skirtą dokumentinį filmą "Unity", kuris pasirodė 2005-aisiais, antrojoje videometraščio dalyje įamžins uostamiesčio "ekstrymo" jaunuosius talentus, kuriems, anot pašnekovo, priklauso šio sporto ateitis. O "StreetIndustry" klubo prezidentas M. Žukauskas patikino, kad prieš porą metų nutrūkusi klaipėdietiškų ekstremalaus sporto varžybų tradicija bus atgaivinta dar šįmet.
Valerija LEBEDEVA [email protected]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą