Uostamiesčio politikai išsigando užsieniečių

Tolerancija

Klaipėdoje baiminamasi užsieniečių integracijos bei skaudžios kitų šalių patirties pasikartojimo.

Uostamiesčio savivaldybė pagal užsieniečių integraciją šalyje užima antrą vietą.

Tačiau toks lyderiavimas Klaipėdos politikų netenkina. Savivaldybės tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje svarstant sprendimą dėl paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinei integracijai įgyvendinti, kilo diskusijos.

Daugelis komiteto narių prieštaravo užsieniečių integracijai uostamiestyje, baimindamiesi, kad nepasikartotų Prancūzijos įvykiai, kai sukilę emigrantai sukėlė riaušes. Jie sakė įžvelgiantys būsimos nelaimės apraiškas.

Neatsitiktinai domėtasi ir kriminaline statistika, kurioje galbūt figūruoja integruojami užsieniečiai.

Pasak BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės, kol kas su policija nemalonumų turėjo tik vienas jaunuolis užsienietis, tačiau byla jam nebuvo iškelta.

Komiteto nariai stebėjosi, kodėl iš 61 savivaldybės tik 10 dalyvauja užsieniečių integracijos programoje. Išsakyta nuomonė, kad tokią programą efektyviau būtų įgyvendinti rajonuose nei didmiesčiuose.

Klaipėdos miesto taryba 2002 metais prisiėmė atsakomybę dalyvauti pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos programoje.

Pirmoji prieglobstį gavusi šeima į Klaipėdą atvyko daugiau nei prieš trejus metus ir čia gyvena iki šiol. Per tą laiką integracijos programoje Klaipėdoje dalyvavo 75 asmenys, tarp jų 19 šeimų ir 10 vienišų žmonių. Daugiausia pabėgėlių sulaukiama iš Čečėnijos.

D. Stankaitienė užsieniečių integraciją įvertino kaip ganėtinai sėkmingą. Tiesa, 15 pabėgėlių integracija dėl įvairių priežasčių nutraukta.

Dažniausiai užsieniečiams koją pakiša nenoras mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti užimtumo programose bei bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.

Šiuo metu Klaipėdoje gyvena 47 užsieniečiai, dalyvaujantys integracijos programoje. Šioms šeimoms nuomojami butai, sumokama už komunalinius patarnavimus, garantuojamas socialinis draudimas, kompensuojamos ikimokyklinio ir mokyklinio vaikų ugdymo išlaidos. Atvykus padedama įsikurti bei kas mėnesį mokama socialinė pašalpa.

Integruotiems užsieniečiams iš valstybės biudžeto skirta per 600 tūkst. litų.

Šių metų pradžioje socialinės ir darbo ministrės įsakymu pabėgėliai priskirti pažeidžiamų asmenų grupei, tad jų integracijos laikotarpis prailgintas iki penkerių metų. Pasibaigus numatytam terminui jiems bus suteikiama Lietuvos pilietybė.

Sandra LUKOŠIŪTĖ